Identifikohu pėr tė parė mesazhet private 
Identifikim: Fjalėkalim:   
  Shkodra - ForumiShkodran
  Shkodra Qyteti Humorit Me Tradita Te Lashta Kulturore
Hyrje  Portali  Chat  Downloads  Video  E-M@IL  Ndihme  Kėrko  Lista e Anėtarėve  Grupet e Anėtarėve  Paneli Anėtarit  Regjistrohu

Emrat dhe Cilesite e Zotit!
Kėrce tek:  
Posto temė tė re   Pėrgjigju temės    Shkodra - ForumiShkodran Faqja Kryesore » Komuniteti musliman.
Autori Mesazh
RaPSouL
Aop
Aop


Anėtarėsuar: 24 Nov 2006
Mesazhe: 335
Vendodhja: ForumiShkodran
MesazhPostuar: Thu Jan 04, 2007 10:25 am Pėrgjigju me kuotė

Argumentet qė vėrtetojnė besimin e Ehlu Sunnetit nė lidhje me Kur’anin

Besimi i Ehlu Sunnetit nė Kur’anin e madhėrishėm ėshtė i bazuar nė faktet e kaluara tė cilat tregojnė se Allahu i Madhėruar flet si dėshiron, kur dėshiron dhe me atė qė dėshiron. Kur’ani ėshtė i folur nga Allahu prandaj ai ėshtė cilėsi e Tij i pakrijuar. Cilėsitė e Allahut janė atribute tė qėnies sė Tij tė pakrijuara. Kėshtuqė tė gjithė argumentet qė i pėrmendėm mė lartė nė lidhje me tė folurit e Allahut janė argumente qė tregojnė qė Kur’ani ėshtė fjalė e Allahut.
Nė lidhje me Kur’anin kemi argumente specifike tė qarta qė tregojnė qė Kur’ani ėshtė fjalė e Allahut i zbritur nga Ai. Prej tyre janė argumentet qė vijojnė:

1- "Dhe nėse ndonjė prej mushrikinėve,(politeistėve) kėrkon mbrojtjen tėnde atėhere siguroi atij strehim, me qėllim qė ai tė dėgjoi fjalėn e Allahut (Kur’anin) dhe pastaj pėrcilleni nė njė vend tė sigurtė se ata janė njerėz qė nuk dinė." [Et-Teube: 6]

2-"Ata duan tė ndryshojnė fjalėt e Allahut. Thuaju: Ju nuk do tė na vini neve nga pas, kėshtu ka thėnė Allahu mė parė."
Fjalėt e Allahut nė kėto dy ajete janė Kur’an. Pėrderisa Allahu ia ka atribuar vetes sė Tij kjo tregon qė Kur’ani ėshtė i pakrijuar.

3- "Muaji i Ramazanit nė tė cilin u zbrit Kur’ani pėr njerėzimin."
4- "Vėrtet qė Ne e kemi zbritur atė (Kur’anin) natėn e Kadrit." [El-Kadėr: 1]

Nė kėto dy ajete Allahu i Lartėsuar ka pėrmendur qė Kur’ani ėshtė i zbritur nga Ai.

5- "Padyshim qė i Tij ėshtė krijimi dhe komandimi (urdhėrimi)." [El-Araf: 54]

Pra nė kėtė ajet ka pėrmendur qė krijimim ėshtė i Allahut dhe urdhėrimi i Allahut. Kjo tregon qė krijimi ėshtė diēka dhe urdhėrimi (komandimi) ėshtė diēka tjetėr.
Kur’ani padyshim ėshtė prej “Elemėr” (urdhėrimit, komandimit). Argument qė Kur’ani futet tek fjala e Tij ‘Elemr’ ėshtė ajeti i Kur’anit: " Kėshtu ne tė kemi shpllur ty udhėzim dhe mėshirė nga ‘emri’ (urdhėri) ynė.Ti nuk e dije as ēėshtė libri dhe as ēėshtė Imani (besimi) por ne e kemi bėrė Atė dritė qė Ne me tė tė udhėzojmė atė qė duam nga robėrit Tanė." [Esh-Shura: 52]

Pėrderisa Kur’ani ėshtė prej urdhėrit tė Allahut dhe urdhėri ėshtė diēka tjetėr nga krijimi kjo detyrimisht tregon qė Kur’ani nuk ėshtė i krijuar.

Unanimisht Selefėt e kėtij umeti e kanė bėrė kafir atė qė thotė se Kur’ani ėshtė i krijuar. Arsyeja qė i ka shtyrė Selefėt tė japin kėtė gjykim ėshtė se ai qė thotė; Kur’ani ėshtė i krijuar patjetėr nėnkupton njėrėn nga kėto tre gjėra:

1) Qė Allahu e krijoi Kur’anin nė qėnien e Tij.
2) Qė Allahu e krijoi Kur’anin nė njė trup (qėnie) tjetėr.
3)Qė Allahu e krijoi Kur’anin tė shkėputur nga ēdo qėnie, tė pavarur.

Ēdo njėra prej tė trejave ėshtė kufėr.Sepse nėse do tė thotė: Allahu e krijoi nė Qėnien e Tij. E ka bėrė qėnien e Allahut vend tė krijesave. Nė qoftėse do tė thotė: E krijoi nė njė qėnie tjetėr, kjo do tė thotė qė Kur’ani ėshtė fjalė e qėnies tjetėr (qė u krijua nė tė). Pikėrisht kjo ėshtė thėnia e Elvehid ibnil Mugire tė cilėn Allahu e ka pėrmendur nė Kur’an: "Kjo s’ėshtė gjė tjetėr veēse fjalė e njė njė njeriu.! Unė do ta hedh atė nė zjarrin e xhehenemit. " [El-Muddethir: 25-26]

Nė qoftėse do tė thotė e krijoi Kur’anin tė ndarė tė pavarur nga ēdo qėnie ky ėshtė mohim i ekzistencės sė Kur’anit, sepse nuk mund tė pėrfytyrohen fjali tė vetėqėndrueshme pa folės (qė i flet), sikurqė nuk mund tė pėrfytyrohet dėgjimi pa dėgjues, shikimi pa shikues etj.
Pra kėto janė tre gjėra tė cilat ai qė thotė: Kur’ani ėshtė i krijuar, nuk mund tu shmanget.

Disa thėnie tė Selefėve pėr atė qė thotė: Kur’ani ėshtė i krijuar.
1) Ka thėnė Ahmed ibni Hambel: “Kush thotė: Kur’ani ėshtė i krijuar ai sipas mendimit tonė ėshtė ‘kafir’."

2)Ka thėnė Malik: “Kush thotė qė Kur’ani ėshtė i krijuar ai rrihet rėndė dhe izolohet, derisa tė pendohet.

3)Sufjan Etheuri ka thėnė: Kush mendon se fjala e Allahut “Thuaj Ai Allahu ėshtė njė, Allahu ėshtė Samed” ėshtė e krijuar. Ai ėshtė kafir.

4)Abdullah ibnu Mubarek ka thėnė: “Kush thotė Kur’ani ėshtė i krijuar,ai ėshtė zindik (munafik, kafir).
Sufjan Ibnu Ujejnetu ka thėnė: “Kur’ani ėshtė fjala e Allahut. Kush thotė ėshtė i krijuar ai ėshtė kafir dhe kush dyshon nė kufrin e tij pėrsėri ėshtė kafir.

Kundėrshtarėt e Ehli Sunnetit nė lidhje me tė folurit e Allahut.

Kundėrshtarėt e Ehlu Sunnetit nė kėtė temė janė tė shumtė, derisa mendimet e tyre nė kėtė temė mund tė kenė arritur deri nė tetė ose mė shumė. Do tė pėrmendim vetėm dy prej tyre:

1) Muėtezilėt:
Besimi i tyre ėshtė qė: Fjalėt e Allahut janė tė krijuara, si tė gjitha krijesat. Sipas tyre kur i foli Allahu Musait, i krijoi fjalėt nė pemė dhe i dėgjoi Musai. Ibnu Ebil Iz-z Elhanefi pėr tė hedhur poshtė besimin e tyre ndėr tė tjera ka thėnė: “Tė folurit ėshtė cilėsi e pėrkryer ndėrsa mosfolja ėshtė mangėsi. Allahu i Lartėsuar nė Kur’an pėr tė hedhur poshtė adhurimin e viēit qė e adhuruan benu Israilėt, solli si argument mangėsitė e viēit tė cilat tregojnė qė nuk meriton tė adhurohet sepse i adhuruari duhet tė jetė i pėrkryer. Prej mangėsive tė viēit qė janė pėrmendur nė Kur’an ėshtė mosfolja. Allahu i Lartėsuar ka thėnė: "A nuk e shihnin se ai as nuk u fliste atyre dhe as nuk i drejtonte nė udhė? Ata e morėn atė pėr ta adhuruar dhe vėrtet ata qenė tė padrejtė." [El-A’raf: 148]

Adhurusit e viēit megjithėse bėn kufėr ata e njihnin Allahun mė shumė se muėtezilėt sepse ata nuk i thanė Musait: Zoti yt gjithashtu nuk flet!
Si pėrfundim: Mosfolja ėshtė mangėsi dhe si rrjedhojė ai qė nuk flet nuk meriton tė adhurohet. Kėshtu ka argumentuar Allahu nė Kur’an pėr tė hedhur poshtė adhurimin e viēit.
Muėtezilėt kanė thėnė se Kur’ani ėshtė i krijuar sepse ata nuk besojnė qė tė folurit ėshtė cilėsi e Allahut. Pėr tė pėrligjur besimin e tyre kanė sjell disa dilema tė cilave ua ka dhėnė pėrgjigjen nė mėnyrė prefekte Ibnu Ebil Iz-z Elhanefi nė komentin e ‘Tahauijes’.


2)Esharitė:

Besimi i tyre ėshtė qė :Fjalėt e Allahut nuk pėrbėhen nga shkronjat dhe nuk kanė zė. Tė folurit e Tij nuk varet nga dėshira, por ėshtė njė atribut i domosdoshėm i qėnies sė Allahut, si domosdoshmėria e ‘jetės’ dhe e “dijes”.
Esharitė bien nė kundėrshtim me Ehli Sunnetin nė pikat qė vijojnė:

E para: Kanė thėnė: Tė folurit ėshtė njė atribut: pa shkronja dhe pa zė.

E dyta: Kanė thėnė: Tė folurit ėshtė atribut i domosdoshėm i qėnies sė Allahut. Nuk varet nga dėshira e Tij por ėshtė i domosdoshėm si domosdoshmėria e ‘jetės’ dhe e ‘dijes’. Ndėrsa Ehli Sunneti thonė: Tė folurit e Allahut varet nga dėshira e Tij, kur dėshiron flet dhe kur nuk dėshiron hesht.

E treta: Kanė thėnė: Ajo qė dėgjohet ėshtė e krijuar (si p.sh. zėrin qė e dėgjoi Musai, ishte i krijuar. Atė qė e dėgjoi Muhamedi natėn e Miraxhit, ishte i krijuar. Atė qė e dėgjojnė melaiket ėshtė i krijuar etj.). Ndėrsa Ehlu Suneh thonė: Ajo qė dėgjohet prej Allahut ėshtė cilėsia e tė folurit.
Si rrjedhojė e kėsaj qė e sqaruam nė lidhje me esharitė ata pėr Kur’anin kanė thėnė: Ajo qė gjendet nėpėr Mus’hafe (libra) ėshtė fjalė ekuivalente (e barasvlefshme) me fjalėn e Allahut dhe jo vetė fjala e Allahut.

Ibn Ebil Iz-z Elhanefi ka thėnė: Ai qė e beson Kur’anin kėshtu, ka kundėrshtuar Kur’anin, Sunnetin dhe Selefėt e umetit, sigurisht qė kjo humbje ėshtė e mjaftueshme pėr tė.
Disa dijetarė tė Esharive kanė thėnė: Realiteti ėshtė qė ndėrmjet nesh dhe ndėrmjet Muėtezilėve nuk ka ndryshim (pėrsa i pėrket besimit nė Kur’an) sepse qė tė gjithė ne jemi dakort qė: fjalėt e Allahut qė gjenden midis nesh janė tė krijuara. Por Muėtezilėt thonė qė ato qė janė tė krijuara janė fjalėt e Allahut kurse ne themi qė janė fjalė ekuivalente tė fjalėve tė Allahut.

Ajo qė i ēoi Muėtezilėt nė kėtė humbje ėshtė fakti qė ata besojnė emrat e Allahut por nuk i besojnė cilėsitė (i mohojnė). Ndėrsa Esharitė i ēoi nė kėtė humje, mohimi i veprave tė Allahut qė varen nga dėshira dhe vullneti i Tij.

74. الكنف Elkenefu (mbulimi i robit besimtarė nė ditėn e gjykimit kur Allahu e bėn ti pranojė gjynahet qė i ka bėrė nė dunja nė mėnyrė qė tė mos ekzpozohen gjynahet e tij dhe tė mos poshtėrohet).

Kjo cilėsi e Allahut tė Lartėsuar ka ardhur nė hadith tė saktė nė Buhari dhe Muslim se: “ Njė burrė e ka pyetur Ibnu Umerin, i ka thėnė: Ēfarė ke dėgjuar tė thotė i Dėrguari i Allahut nė bisedėn e fshehtė? Ēdo njėri prej jush (prej besimtarėve) do tė afrohet nga Zoti i tij derisa Allahu ta mbulojė qė tė mos e shikojnė krijesat (me qėllim qė tė mos demaskohet me gjynahet e tij dhe tė poshtėrohet pėrpara tyre) dhe Allahu do t’i thotė: Ke punuar kėshtu dhe kėshtu? Thotė: Po. I thotė: Ke punuar kėshtu dhe kėshtu? Thotė: Po. Dhe kėshtu Allahu e bėn qė ti pohojė gjynahet e tij, pastaj i thotė: Ti kam mbuluar nė dynja (nuk tė kam demaskkuar ty me to) dhe Unė sot ato ty do tė ti fal.”

75. الكيد لأعدائه Elkejdu li aėdaihi (thurja e planeve kundra armiqve tė Tij tė cilėt thurin plane ndaj fesė sė Tij dhe besimtarėve).

Kjo cilėsi nuk i atribuohet Allahut pėrveēse e kufizuar nė rastin e shkatėrrimit tė kurtheve qė i thurin armiqtė Allahut kundra Islamit dhe muslimanėve.
Allahu i Lartėsuar ka thėnė: "Vėrtet ata po thurin plan kundra teje.*(Por gjithashtu) edhe Unė po bėj plan." [At-Tarik:15-16]


76. اللعن El-laėnu (mallkimi). Ėshtė njė cilėsi ‘Fiėlije’ qė varet nga dėshira e Allahut tė Lartėsuar.
Allahu ka thėnė nė Kur’an: "Mallkimi i Allahut ėshtė mbi zullumqarėt."

77. المستعان El-musteanu (Ai qė i kėrkojnė ndihmė robėrit dhe Ai i ndihmon). Allahu i Lartėsuar ka thėnė: "Kėshtu qė pėr mua durimi shkon mė mirė dhe vetėm ndihma e Allahut kėrkohet kundra kėsaj (prove tė vėshtirė) qė po e pohoni." [Jusuf: 18]

78. المسح El-mes’hu. Nė hadithė tė saktė Profeti ka pėrmendur qė Allahu i Lartėsuar e ka prekur (e ka kaluar dorėn e Tij mbi)shpinėn e Ademit dhe prej shpinės sė tij kanė rėnė tė gjitha qėniet me shpirt prej pasardhėsve tė tij.”
Ka trs metuar Ebu Hurejra se i Dėrguari i Allahut ka thėnė: “Kur e krijoi Allahu Ademin e preku (e kaloi dorėn e Tij mbi) shpinėn e tij (Ademit) dhe ra nga shpina e tij ēdo qėnie me shpirt qė Allahu do ta krijojė deri nė ditėn e Kijametit….”
Transmeton Termidhiu. (Shiko ‘Sahihu Sunen Et-termidhi’)

79. المعية Elmaij-jetu. Tė qėnurit (shoqėria) e Allahut me krujesat e cila nėnkupton: Dijen, fuqinė, dėgjimin, shikimin, pushtetin dhe rregullimin e ēėshtjeve pėrderisa Elmaij-jetu ėshtė e pėrgjithshme me tė cilėn nuk ėshtė favorizuar njė person ose njė grup (qė kanė njė atribut tė caktuar). Ndėrsa nėqoftėse ėshtė favorizuar njė person ose njė grup (qė kanė njė atribut tė caktuar) me Elmaij-jetu, atėhere ajo nėnkupton, plus asaj qė u pėrmend nė Elmaij-jetun e pėrgjithshme: pėrkrahjen mbarėsin dhe suksesin.
Nė lidhje me kėtė cilėsi tė Allahut duhet tė marrim parasysh kėto qė vijojnė:

E para: Tė qėnurit e Allahut me krijesat e Tij ėshtė vėrtetuar me argumente nga Kur’ani, sunneti dhe Ixhmai i Selefėve.

A- Argumentet e Kur’anit:

"Ai ėshtė me ju kudo qė jeni." [El-Hadid: 4]
"Sigurisht qė Allahu ėshtė me ata qė i frikėsohen Atij dhe qė janė mirėpunues." [En-Nahl: 128]

B- Nga sunneti i Profetit:

Transmeton Ibnu Umeri se i Dėrguari i Allahut ka thėnė: “Kur ēdo njėri prej jush tė ēohet pėr tu falur mos tė pėshtyjė pėrpara fytyrės sė tij sepse Allahu ėshtė pėrballė (drejt) fytyrės sė tij dhe as nga e djathta por nga e majta ose poshtė kėmbės sė tij.” Transmeton Buhariu dhe Muslimi.
Nga hadithi pėrfitohet qė Allahu ėshtė pėrpara fytyrės sė namazfalėsit. Por duhet tė dimė qė ai qė ka thėnė: Allahu ėshtė pėrpara namazfalėsit po ai ka thėnė Allahu ėshtė nė lartėsi, mbi qiej prandaj ky hadith si dhe dy hadithet qė vijojnė po ashtu edhe dy ajetet e kaluara duhet tė kuptohen sipas asaj qė do ta sqarojmė nė lidhje me ‘Elmaij-jetu’. Pėr tė sqaruar mė gjėrė po shtojmė kėtu qė dijetarėt e kanė bėrė pajtimin ndėrmjet hadithit qė thotė se Allahu ėshtė pėrpara fytyrės sė namazfalėsit dhe haditheve qė thonė se Allahu ėshtė nė lartėsi nė tre aspekte:

I pari: Argumentet e sheriatit kanė bashkuar ndėrmjet tė dyjave,. Ato nuk mund tė bashkojnė ndėrmjet dy gjėrave qė bien nė kundėrthėnie.

I dyti:Mundet qė njė gjė tė jetė e lartė dhe ajo ėshtė pėrpara fytyrės tėnde. P.sh. Njeriu i drejtohet diellit paradite, dielli ėshtė pėrpara tij megjithėse ėshtė lart nė qiell. Pėrderisa kjo ėshtė e mundshme nė tė drejtėn e krijesės nė tė drejtėn e Krijuesit ėshtė edhe mė e arsyeshme.

I treti: Supozo qė kjo ėshtė e pamundėshme (e pa arsyeshme) nė tė drejtėn e krijesės, por nė tė drejtėn e Krijuesit nuk ėshtė e pamundėshme (e pa arsyeshme) sepse Allahut tė Lartėsuar nuk i pėrngjason asgjė nė tė gjitha cilėsitė e Tij.

Transmeton Ebu Musa El-Eshari i cili thotė: Ishim me tė Dėrguarin e Allahut nė njė udhėtim dhe njerėzit filluan ti ngrini zėrat e tyre duke bėrė tekbire. Profeti u tha: O njerėz! Mė butė ndaj vetveteve tuaja (mos i mundoni duke ngrritur zėrin) sepse ju nuk po lutni njė shurdh dhe as njė tė pa pranishėm. Ju po lutni Atė qė ėshtė Gjithėdėgjues, Gjithėshikues. Vėrtetė Ai qė po i luteni ėshtė mė afėr ēdo njėrit prej jush sesa qafa e kafshės sė tij.” Buhariu dhe Muslimi.

Unanimisht tė gjithė selefėt e kanė pohuar Maij-jetull-llah (tė qėnurit e Allahut me krijesat e Tij).

E dyta: Kjo shoqėri (Maij-jeh) nėnkupton pėrfshirjen e krijesave me dije, fuqi, dėgjim, shikim, pushtet dhe rregullim tė ēėshtjeve pėrderisa ėshtė e pėrgjithshme¹. Si shembull pėr kėtė kemi fjalėn e Allahut tė Lartėsuar: "Ai ėshtė me ju kudo qė tė jeni."
Ndėrsa nė qoftėse ėshtė favorizuar me ‘Elmaij-jeh’ (shoqėrinė) njė person ose njė grup qė karakterizohen me njė punė tė caktuar, atėhere ajo nėnkukpton, plus asaj qė u pėrmend nė Elmaij-jetu e pėrgjithshme, ndihmėn, pėrkrahjen, mbarėsinė dhe suksesin. Si shembull pėr Elmaij-jetu qė ėshtė favorizuar me tė njė person kemi fjalėn e Allahut drejtuar Musait dhe Harunit: "Pa dyshim qė Unė jam me ju tė dy duke dėgjuar e shikuar ēdo gjė." [Ta-Ha: 46] Gjithashtu fjalėn e Allahut pėr Profetin tonė: "Ai i tha shokut tė tij: Mos u mėrzit, sigurisht qė Allahu ėshtė me ne." [Teube: 40] Si shembull pėr Elmaij-jetu qė ėshtė favorizuar me tė njė grup njerėzish me njė atribut tė caktuar ėshtė fjala e Allahut: "Duroni sepse Allahu ėshtė me durimtarėt." [Enfal: 46]

Nga kjo qė u pėrmend u bė e qartė qė Elmaij-jetu ėshtė dy llojesh:
Maij-jeh (shoqėria) e pėrgjithshme dhe Maij-jeh e veēantė (specifike).


Ibnu Rexhebi ka thėnė: “Shoqėria e veēantė (Elmaij-jetu has-sah) nėnkupton: ndihmėn, pėrforcimin, ruajtjen. Ndėrsa shoqėria e pėrgjithshme (Elmaij-jetul Am-meh) nėnkupton dijen, shikimin dhe mbikqyrjen e punėve tė robėrve.”

E treta: Kjo shoqėri (Maij-jeh) nuk do tė thotė qė Allahu ėshtė i pėrzier me krijesat, ose i bashkuar (i unifikuar) me to, ose i shkrirė (i shpėrbėrė) nė vendet e tyre siē besojnė panteistėt dhe kjo per arsyet qė vijojnė :

E para: Sepse argumentet e Kur’anit, tė sunneti, tė Ixhmait,arsyes llogjike dhe Elfitrah tė gjitha tregojnė qė Allahu ėshtė nė lartėsi. Si rrjedhojė iterpretimi i (Elmaij-jes) nė kundėrshtim me kėto argumente ėshtė i pavlefshėm.

E dyta: Asnjė nga selefėt e umetit nuk e ka interpretuar shoqėrin e Allahut me krijesat kėshtu. Madje tė gjithė unanimisht e kanė mohuar tė jetė Allahu i pėrzier me krijesat, ose tė jetė i bashkuar me ta ose tė jetė i shkrirė nė ta.

Ibnu Kethiri nė komentin e ajetit 7 te sures Muxhadele "Ai ėshtė me ta kudo qė tė ndodhen." Ka thėnė shumė dijetarė kanė vėrtetuar ixhmain e umetit qė: Kuptimi i kesaj maij-jeh ėshtė tė qėnurit e Allahut me krijesat me dijen e Tij .
Mė poshtė do tė pėrmendim disa nga thėniet e dijetarėve qė vėrtetojnė ixhmain e lartpėrmendur:

1) Ka thėnė imam Ahmedi : nėse do tė marrė si argument ndonjė bidatēi, pėr mohimin e lartėsisė sė Allahut, fjalen e Tij : "Ai ėshtė me ju kudo qė tė jeni." Dhe fjalen e Tij: "Ai ėshtė me ta kudo qė tė ndodhen." E tė tjera prej ajeteve jo krejtėsisht tė qarta prej ajeteve tė Kur’anit thuaji: Allahu ka pėr qėllim dijen e Tij, sepse Allahu i Lartesuar ėshtė mbi Arsh, mbi qiellin e shtatė dhe e din ēdo gjė. Ai ėshtė i ndarė (jashtė) krijesave tė Tij dhe me dijen e Tij e ka perfshirė ēdo vend.

2) Mukatil ibni Hajan ne komentin e fjales sė Allahut nė suren Muxhadele: "Ai ėshtė me ta kudo qė tė ndodhen." ka thėnė: “Ai ėshtė mbi arshin e Tij dhe dija e Tij ėshtė me ta.”

3) Sufjan ibni Uj-jejne ėshtė pyetur pėr fjalėn e Allahut "Ai ėshtė me ju kudo qė tė jeni." Ka thėnė : bėhet fjalė pėr dijen e Tij.

4) Malik ibni Enes ka thėnė: Allahu ėshtė nė lartėsi (mbi Arsh) dhe dija e Tij ėshtė nė ēdo vend (d.m.th. dija e Tij ka pėrfshirė ēdo gjė.)

Ibnu Abdil Berr-rri ka thėnė: “Tė gjithė dijetarėt e Sahabėve dhe tė Tabiinėve prej tė cilėve ėshtė marrė komenti i ajeteve tė Kur’anit, unanimisht nė komėntin e fjalės sė Allahut nė suren Muxhadele ajeti 7 "Ai ėshtė me ta kudo qė tė ndodhen" kanė thėnė: Ai ėshtė mbi Arsh dhe dija e Tij ėshtė nė ēdo vend. Nė kėtė ēėshtje ata nuk i ka kundėrshtuar asnjėri qė merret nė konsideratė fjala e tij.

E treta: Ai qė e njeh Allahun dhe e vlerėson Madhėrin e Tij dhe e njeh kuptimin e ‘Maij-jes’ nė gjuhėn arabe nė tė cilėn ka zbritur Kur’ani, nuk mund tė thotė: Realiteti i ‘Maij-jes’ nėnkukpton qė Allahu ėshtė i pėrzier me krijesat ose i shkrirė nė krijesat. Kėto fjalė nuk mund ti thotė pėrveēse ai qė nuk e njeh gjuhėn arabe dhe nuk e vlerėson Madhėrinė e Allahut.

E katėrta: Shoqėria e Allahut me krijesat nuk bie nė kundėrshtim me lartėsinė e Allahut mbi krijesat e Tij dhe kjo pėr arsyet qė vijojnė:

a) Allahu i Lartėsuar ia ka atribuar tė dyja vetes sė Tij nė librin e Tij, i cili ėshtė i pastėr nga kundėrthėniet. Sikur lartėsia mbi krijesat dhe Elmaij-jeh tė ishin kontraditore Allahu nuk do ti pėrmendte nė librin e Tij.

b) Bashkimi i tė qėnit nė lartėsi dhe shoqėrisė (Elmaij-jes) ėshtė njė gjė e mundėshme dhe e arsyeshme nė tė drejtėn e krijesės p.sh. udhėtarėt nė netėt e ndritshme me hėnė thonė: “Vazhduam tė ecnim dhe hėna ishte me ne.” Dihet qė njerėzit qė udhėtojnė janė nė tokė dhe hėna ėshtė lart nė qiell. Pėrderisa kjo ėshtė e mundėshme nė tė drejtėn e krijesės si mos tė jetė e mundėshme dhe e arsyeshme nė tė drejtėn e Krijuesit?

Muhamed Khalil Elherras ka thėnė: “Pėrderisa kjo ėshtė e lejueshme nė tė drejtėn e hėnės e cila ėshtė prej krijesat mė tė vogla tė Allahut, e si mos tė jetė e arsyeshme nė tė drejtėn e Atij qė i ka pėrfshirė robėrite Tij me dije, fuqi?”

c) Bashkimi ndėrmjet lartėsisė dhe Elmaijeh sikur tė supozohej qė ėshtė i pamundshėm (i pa arsyeshėm) nė tė drejtėn e krijesės nuk ėshtė e detyrueshme tė jetė i tillė nė tė drejtėn e Krijuesit sepse Atij nuk i pėrngjason asgjė.

d) Fakti qė Selefėt e kėtij ymeti kanė thėnė: “Maij-jeh nėnkupton pėrfshirjen e krijesave me dije, shikim, dėgjim etj. nuk do tė thotė qė ata e kanė ndryshuar domethėnien e drejtpėrdrejt tė argumentave tė ‘Elmaij-jes’ sepse atė qė e kanė thėnė Selefėt nė lidhje me ‘Elmaij-jeh’ ai ėshtė kuptimi i saj i drejtpėrdrejtė. Fjalėt e Selefėve janė thjesht koment i kuptimit tė drejtpėrdrejtė.

Ibnu Tejmija ka thėnė: Kuptimi i drejtpėrdrejtė i fjalės’meė’ (me) kur pėrdoret nė gjuhėn arabe nuk ėshtė gjė tjetėr pėrveē se shoqėria e pakufizuar. Ajo nuk tregon detyrimisht pėr prekje apo paralelizėm nga e djathta ose e majta, sepse p.sh. thuhet: “Ne vazhduam tė ecnim dhe hėna ishte me ne. ose, dhe ylli ishte me ne.”

e)Njerėzit nė lidhje me ‘Elmaij-jetull-llah’janė ndarė nė tre grupe:

Grupi i parė thonė: Tė qėnurit e Allahut me krijesat nėnkupton dijen e Tij gjithpėrfshirėse kur bėhet fjalė pėr ‘maij-jen’ e pėrgjithshme, dhe ndihmėn, pėrkrahjen dhe suksesin kur bėhet fjalė pėr ‘maij-jen’ e veēantė, ndėrsa me qėnien e Tij Allahu ėshtė nė lartėsi.
Ky ėshtė besimi i Selefėve dhe padyshim qė ky ėshtė e vėrteta.
Grupi i dytė thonė: Tė qėnurit e Allahut me krijesat do tė thotė qė Ai ėshtė me to nė tokė. Kėta e mohojnė lartėsinė e Allahut mbi krijesat.

Ky grup janė panteistėt (Elhululijeh) besimi i tyre ėshtė i pavlefshėm. Unanimisht tė parėt tanė e kanė hedhur poshtė, e kanė refuzuar dhe e kanė konsideruar kufėr qė tė nxjerr nga feja.

Grupi i tretė thonė: Tė qėnurit e Allahut me krijesat e Tij do tė thotė qė: Tė jetė me ta nė tokė megjithėse ėshtė i Lartėsuar mbi Arsh. Mendimine kėtij grupi e ka pėrmendur Ibnu Tejmije nė “Mexhmuul Fetaua”. Kufri i kėtij grupi nuk ėshtė mė pak i vogėl dhe i rrezikshėm se kufri i grupit tė dytė.
Ata mendojnė qė i janė pėrmbajtur kuptimeve tė drejtpėrdrejta tė ‘Elmaij-jeh’dhe lartėsisė, por nė tė vėrtetė janė gėnjeshtar dhe tė humbur sepse tekstet e ‘Maij-jes’ nuk tregojnė pėr panteizmin e pretenduar prej tyre sepse ai ėshtė i pavlefshėm (i pavėrtetė). Kuptimi i drejtpėrdrejtė i fjalės sė Allahut dhe tė Dėrguarit tė Tij nuk mund tė jetė i pavlefshėm.

80. المقت Elmaktu (mospėlqimi). Ėshtė cilėsi ‘Fiėlijeh khaberijeh’.
Allahu i Lartėsuar ka thėnė nė Kur’an: "Atyre qė mohuan do tu thuhet mospėlqimi i Allahut ėshtė mė i madh ndaj jush (nė jetėn e dynjas ku ju vazhdimisht e mohonit besimin), sesa neveria ndaj njėri tjetrit (tani nė zjarrin e xhehenemit pasi tani jeni armiq tė njėri tjetrit)." [Gafir: 10]

81. المكر على من يمكر به El mekru ala men jemkuru bihi (vendosja e planeve, e komloteve pėr ndėshkimin dhe shkatėrrimin e atyre qė thurin komlote ndaj fesė sė Tij dhe muslimanėve).
Allahu i Lartėsuar ka thėnė: "Megjithėse kundėrshtojnė dhe vėnė dyshime pėr Allahun Ai ėshtė shumė i fuqishėm pėr tė vendosur plane." [Err-Rrad: 13]

82. النزول En-Nuzul (zbritja nė qiellin e dynjas). Ėshtė cilėsi Fiėlije e cila i ėshtė atribuar Allahut nė hadithe tė sakta tė cilat arrijnė gradėn ‘muteuatir’.

Transmeton Ebu Hurejra se i Dėrguari i Allahut ka thėnė: “Zbret Zoti ynė i Lartėsuar ēdo natė nė qiellin e dynjasė kur mbetet njė e treta e fundit e natės dhe thotė: Kush mė lutet Mua qė ti pėrgjigjem? Kush mė kėrkon Mua qė ti jap.? Kush mė kėrkon falje Mua qė ta fal?” Transmeton Buhariu dhe Muslimi.

Nė lidhje me kėtė hadith tė madhėrishėm dhe kėtė cilėsi qė e pėrmban do tė pėrmendim disa sqarime tė rėndėsishėme tė cilat i ka bėrė Ibnu Tejmija nė “Sherhu hadithin-nuzul”.

Sqarimi i parė:Dijetarėt e umetit unanimisht e kanė pranuar kėtė hadith dhe e besojnė atė.

I dyti: Kjo cilėsi i atribuohet Allahut ashtu sikurqė i atribohen cilėsitė e tjera si: Tė lartėsuarit mbi Arhs, ardhja nė ditėn e gjykimit e tė tjera qė Allahu ia atribuon vetes sė Tij.

I treti: Pyetja ‘Si zbret?’ ėshtė si pyetja: Si ėshtė lartėsuar mbi Arsh? Si dėgjon? Si shikon?etj. Pėrgjigjia e kėsaj pyetje ėshtė ashtu siē ka dhėnė imam Malik pėrgjigjen pėr ‘Istiuan’ mbi Arsh.

Thėniet e dijetarėve janė nė pėrputhshmėri me thėnien e Malikut qė ne nuk e dimė se si ėshtė i Lartėsuar mbi Arsh, se si zbret ashtu siē nuk e dimė se si ėshtė qėnija e Tij.

I katėrti: Zbritja e Allahut nė qiellin e dynjasė, nuk bie nė kundėrshtim me lartėsinė e Tij tė pėrhershme mbi krijesat. Lartėsia e Allahut ėshtė cilėsi ‘Dhatijje’. Ai zbret megjithėse ėshtė lartr mbi krijesat. Zbritja e Allahut nuk do tė thotė qė ta mbajė qielli i dynjasė dhe mbi Tė tė jenė qiejt e tjerė sepse Atė nuk e kufizon dhe nuk e pėrfshin asgjė prej krijesave. Kufizimet e tilla lindin nga pėrfytyrimi i zbritjes sė krijesave ndėrsa zbritja e Allahut ndryshon nga zbritja e krijesave.Kėshtu siē sqaruam pėr lartėsinė themi dhe pėr tė lartėsuarit e Tij mbi Arsh. Allahu i Lartėsuar zbret nė qiellin e dynjasė megjithėse ėshtė i lartėsuar mbi Arsh sepse argumentet qė tregojnė se Allahu zbret janė tė qarta po ashtu edhe argumentet qė tregojnė se Allahu ėshtėi Lartėsuar mbi Arsh janė tė qarta. Kėshtuqė besojmė se Ai ėshtė i lartėsuar mbi Arsh dhe zbret nė qiellin e dynjasė. Sepse cilėsitė e Allahut nuk krahasohen me cilėsitė e krijesave.


Ibnu Tejmija ka thėnė: “Fakti qė Allahu ka lajmėruar se zbret pėr nė qiellin e dynjasė nuk do tė thotė qė zbret si krijesat tė cilat ne i vėrejmė nė mėnyrė qė tė thuhet: Kjo detyrimisht tregon se boshatiset njė vend dhe zihet njė vend tjetėr.”.

I pesti: Disa njerėz pėr tė mohuar kėtė cilėsi thonė: Dihet qė toka ėshtė e rrumbullakėt dhe kur ėshtė njė e treta e fundit e natės nė njė vend tė rruzullit tokėsorė nuk ėshtė nė ndonjė vend tjetėr. Madje njė e treta e fundit e natės ėshtė e vazhdueshme nė tokė. Atėhere nėse do tė pohonim qė Allahu zbret nė qiellin e dynjasė kjo do tė thotė qė zbritja e Tij tė jetė e vazhdueshme gjatė gjithė kohės pėr tju pėrgjigjur lutjeve tė njerėzve qė ndodhen nė vende tė ndryshme tė tokės sepse njė e treta e fundit e natės pėr ta ėshtė e ndryshme.

Pėrgjigjia: Cilėsitė e Allahut nuk krahasohen me cilėsitė e krijesave. Allahu i Lartėsuar zbret nė qiellin e dynjasė megjithėse ėshtė i lartėsuar mbi Arsh. Sikurqė e sqaruam po ashtu ėshtė edhe ēėshtja e zbritjes nė qiellin e dynjasė. Kur ėshtė njė e treta e fundit e natės nė njė vend, pėr njerėzit qė banojnė nė atė vend Allahu ka zbritur nė qiellin e dynjasė dhe u pėrgjigjet lutjeve tė tyre. Pėrderisa ne besojmė se Ai zbret dhe megjithatė ėshtė i lartėsuar mbi Arsh po kėshtu ėshtė edhe ēėshtja e zbritjes mė herėt, mė vonė, mė shkurt dhe mė gjatė sipas njė tė tretės sė fundit nė tokė, nėse do tė marrim pėr bazė faktin qė zbritja e Allahut nuk krahasohet me zbritjen e krijesave.

Ibnu Tejmia ka thėnė: Zbritja qė ndryshon nga zbritja e trupave tė robėrve mund tė bėhet nė njė kohė tė vetme pėr shumė krijesa dhe tė zgjasė pėr disa njerėz mė shumė se pėr disa tė tjerė. Madje nuk ėshtė e pamundur qė tu afrohet disa krijesave dhe jo tė tjerėve. Pra ti afrohet atij qė i lutet dhe mos ti afrohet atij qė nuk i lutet. Po kėshtu afrimi i Allahut nė pasditen e Arafatit pėr nė qiellin e dynjasė pėr shkak tė haxhinjve. Kjo pasdite nė Arafatė megjithėse mund tė jetė gjysma e ditės nė disa vende dhe mund tė jetė natė nė disa vende tė tjera, Ai nuk ėshtė afruar ndaj atyre vendeve por ėshtė afruar nė qiellin e dynjasė qė pėrkon me haxhnjtė (Arafatin). Po kėshtu ėshtė edhe zbritja nė njė tė tretėn e fundit tė natės.

Prej gjėrave qė tė ndihmojnė ta kuptosh mė mirė sqarimin qė e bėmė ėshtė tė dish qė Allahu merr nė llogari robėrit e Tij nė ditėn e Gjykimit nė njė orė tė vetme. Me ēdo njėrin veēohet dhe e bėn qė tė pranojė gjynahet qė i ka bėrė nė dynja. Ai qė merret nė llogari mendon qė nuk po i kėrkohet llogari ndonjė tjetri por realiteti nuk ėshtė kėshtu. Njė burrė i tha ibnu Abasit: Si u kėrkon llogari Allahu nė njė orė tė vetme? Tha: Sikurqė i furnizon me rrisk nė njė orė tė vetme.!
Gjithashtu tė dish qė Allahu i pėrgjigjet ēdo njėrit qė falet kur ai lexon suren Fatiha.Muslimi ka trs metuar nga Ebu Hurejra se i Dėrguari i Allahut ka thėnė: “Thotė Allahu: E kam ndarė namazin ndrmjet meje dhe ndėrmjet robit Tim nė dy gjysma. Gjysma mė takon Mua dhe gjysma i takon robit Tim dhe robit Tim do ti jepet ajo qė e kėrkon. Kur robi thotė: ‘Elhamdu lil-lahi rabil alemin.’Allahu thotė mė lavdėroi robi Im…..”
Njeriu qė falet nė ēdo rekat qė lexon Fatihan Allahu i pėrgjigjet. Nė atė kohė falen aq shumė njerėz saqė nuk e din numrin e tyre pėrveē Allahut dhe Ai i pėrgjigjet ēdo njėrit.
Ata qė nuk e vlerėsojnė madhėrinė e Allahut i imagjinojnė cilėsitė qė i Dėrguari ia ka atiribuar Allahut tė ngjashme me cilėsitė e krijesave.
P.sh. Ata mendojnė qė zbritja e Allahut do tė thotė qė: Arshi dhe qiejtė janė mbi tė dhe ai ėshtė i kufizuar ndėrmjet tyre dhe ndėrmjet qiellit tė dynjasė, gjithmonė duke e imagjinuar zbritjen e Allahut si zbritjen e krijesave. Ata si rrjedhojė e kėsaj imagjinate janė ndarė nė dy grupe”

Grupi i parė: E dinė qė kjo ėshtė e pasaktė dhe mendojnė qė ky ėshtė kuptimi i drejtpėrdrejt i tekstit prandaj ose e keqinterpretojnė ose i bėjnė ‘tefuid’dhe thonė nuk kuptohet prej tij asgjė. Tefuidin ia atribuojnė Selefėve. Pėr tė mėsuar pavlefshmėrinė e keqinterpretimit dhe Tefuidit kthehu nė bazat e argumenteve tė cilėsive.

Grupi i dytė: Kuptimin e drejtpėrdrejtė tė tekstit e kanė konceptuar si grupi i parė por pasi vėrejtėn qė thėnia e grupit tė parė ėshtė e papranueshme dhe se hadithi i Profetit ėshtė i vėrtetė, e pėrngjasuan Allahun me krijesat. Kėta injorantė thonė se disa qiej ndodhen mbi tė dhe njė poshtė Tij, ose qiejt ngrihen (zhvendosen) pastaj kthehen pėrsėri e tė tjera fjalė tė cilat e di pavlefshmėrinė e tyre ēdo njėri qė ka qoftė dhe pak llogjikė.

Tė dyja kėto grupe janė tė humbur. Ata sikur tė meditonin pak nė kėtė ajet"Ata nuk e vlerėsuan Madhėrinė e Allahut ashtu siē i takon qė tė vlerėsohet. Nė ditėn e Kjametit toka e gjithė do tė jetėe mbėshtjellė nė dorėn e Tij dhe qiejt do tė jenė tė mbėshtjellė nė tė djathtėn e Tij. I Lavdėruar dhe i Lartė ėshtė Ai mbi gjithēka qė ata ia ngjisin Atij si tė barabartė." [Ez-Zumer: 67]

dhe nė kėtė hadith: “Allahu i Lartėsuar e shtrėngon e kap tokėn nė ditėn e kjametit dhe i mbėshtjell qiejt me tė djathtėn e Tij pastaj thotė: Unė jam Gjithėsunduesi ku janė sunduesit e tokės.”Buhari dhe Muslimi. Do ta njihnin madhėrinė e Allahut dhe do tė bėhej i qartė gabimi qė kanė rėnė nė tė.

I gjashti: Atij qė e mohon zbritjen e Allahut dhe e keqinterpreton duke thėnė:: zbret mėshira e Allahut, ose urdhėri i Tij, ose melaiket eTij i pėrgjigjemi siē vijon :

E para: Profeti thotė: “..Zbret nė qiellin e dynjasė dhe thotė: Kush mė lutet mua qė ti pėrgjigjem? “ Dihet qė nuk i pėrgjigjet lutjes veēse Allahu.

E dyta: Kėto fjalė qė janė pėrmendur nė hadith: “Kush mė lutet….” Nuk mund ti thotė askush tjetėr pėrveē Allahut.
Pėr mė gjerė shiko “Mexhmua Fetaua”(5/416).

Si pėrfundim Ibnu Tejmija ka thėnė: “Atė qė duhet ta besojmė nė mėnyrė tė prerė ėshtė se Allahut nuk i pėrngjan asgjė nė tė gjitha cilėsitė qė e ka cilėsuar me to veten e Tij. Ai qė e cilėson Allahun me cilėsi si cilėsitė e krijesave ėshtė padyshim gabimtarė. Si ai qė thotė: Ai zbret e trs ferohet sikur zbret njeriu nga taraca poshtė pėr nė shtėpi. Ose si ai qė thotė:Boshatiset prej Tij Arshi. Qė do tė thotė se me zbritjen e Tij boshatiset njė vend dhe zihet njė vend tjetėr. Tė gjitha kėto janė tė pavlefshme duhet qė tė besojmė se Allahu ėshtė i pastėr prej tyre.

83. النسيان En-nisjanu (harresa qė nėnkupton lėnjen).

Harresa merr dy kuptime:

I pari: Mos kujtimi i njė gjėje tė ditur mė parė. Sipas kėtij kuptimi nuk lejohet t’ia atribuojmė Allahut sepse ėshtė mangėsi. Dija e Allahut ėshtė e pėrkryer.

I dyti: Lėnija me dije dhe me dashje siē ėshtė nė fjalėn e Allahut: “Kėshtu qė kėtė ditė ne do ti harrojmė ata siē e harruan ata takimin e kėsaj dite.” [El-Araf: 51].Sipas kėtij kuptimi i atribohet Allahut.

84. النفس En-nefs (vetja). Vetja e Allahut ėshtė qėnija e Tij.
Allahu i Lartėsuar ka thėnė: “Zoti juaj ia bėri detyrė vetes sė Tij mėshirėn.”

Ibnu Huzejme nė fillimin e librit “Eteuhid” ka thėnė: “Cilėsia e parė e Allahut tė Lartėsuar qė do tė fillojmė me tė kėtė libėr ėshtė ‘vetja’ e Tij. I pastėr dhe i lartė ėshtė Allahu nga pėrngjasimi i vetes sė Tij me vetet e krijesave.”

85. التنفيس Et-tenfisu (lehtėsimi i vuajtjes, ēlirimi nga brenga dhe pikėllimi).
Ėshtė cilėsi Fiėlije qė ėshtė pėrmendur nė hadith tė saktė:
Transmeton Ebu Hurejra qė i Dėrguari i Allahut ka thėnė: “Kush e ēliron njė besimtarė nga njė brengė prej brengave tė dunjasė, Allahu do ta ēlirojė nga njė brengė prej brengave tė ditės sė Gjykimit.” Muslimi.

Po kėshtu edhe hadithi i Profetit pėr erėn: “Mos e shani erėn sepse ajo ėshtė prej nefsurr-rrahman (d.m.th.prej gjėrave me tė cilat Allahu i ēliron tė brengosurit nga brengat e tyre).” Fjala ‘nefes’nė hadithė e ka kuptimin ‘tenfis’.

Ndėrsa hadithi i Ebi Hurejrės: “Unė e gjej ‘nefese’ e Zotit drejt Jemenit”, ėshtė i dobėt siē thotė Albani nė “Ed-daif”. Por edhe sikur tė supozohej se ėshtė i saktė fjala nefes qė ėshtė pėrmendur nė tė ka tė njėjtin kuptim si hadithi i kaluar. Ibnu Tejmija ka sqaruar: Qė Profeti nė hadithė ka pėr qėllim besimtarėt nga Jemeni me tė cilėt Allahu i ēliroi brengat muslimanėve dhe u lehtėsoi vuajtjet.

86. النور En-nuru (drita). Ėshtė cilėsi”dhatij-jeh”e cila ėshtė pėrmendur nė Kur’anė dhe nė hadith tė saktė. Allahu i Lartėsuar ka thėnė: “Toka do tė ndriēojė nga drita e Zotit tė sajė (kur Ai do tė vijė pėr tė gjykuar mes njerėzve).” [Ez-Zumer: 69]

Abdullah Ibnu Umeri ka trs metuar se i Dėrguari i Allahutė ka thėnė: Allahu i krijoi krijesat e Tij nė errėsirė dhe u hodhi atyre prej dritės sė Tij. Kė e qėlloi drita qė e hodhi Allahu u udhėzua dhe kė nuk e qėlloi humbi..” Ahmedi dhe Termidhiu. (Shiko “Sahihu suneh Et-termidhi”) “

Ibnu Tejmija ka thėnė: “Allahu ka lajmėruar nė librin e Tij qė toka do tė ndriēojė me dritėn e Zotit tė sajė. Pėrderisa do tė ndriēojė prej dritės sė Tij si mundet tė mos jetė dritė?! Nuk lejohet qė tė interpretohet drita qė ėshtė atribuar Allahut nė kėto argumente si njė krijesė qė i atribohet Krijuesit tė saj i Cili e ka krijuar pėr disa aspekte… dhe i ka pėrmendur”

87.الهرولة Elherueletu (ecja me shpejtėsi). Kjo ėshtė njė cilėsi fiėlije khaberije e cila ėshtė pėrmendur nė hadithė tė saktė.Transmeton Ebu Hurejra: i cili thotė:” ka thėnė profeti : Allahu thotė Unė jam i Fuqishėm qė tė veproj ndaj robit Tim, atė qė ai mendon seUnė do tė veproj ndaj tij. Unė jam me tė kur mė pėrmend Mua, nėse do tė mė pėrmende nė veten e tij ( fshehurazi jo nė publik) Unė e pėrmend nė vetveten time dhe nėse do tė mė pėrmendė nė njė grup, Unė e pėrmend nė njė grup mė tė mirė se ata, dhe nėse mė afrohet njė pėllėmėbė do ti afrohem njė krah, nėse mė afrohet njė krah, unė do ti afrohem njė pash dhe nėse do tė mė vijė duke ecur do ti vij duke ecur mė shpejt dhe mė me nxitim.( Herueleten)- trs , Buhariu & Muslimi.…”

Ibnu Uthejmini ka thėnė: “El-herueletu ėshtė njė cilėsi e Allahut siē ka ardhur nė hadithė tė saktė. Ajo ėshtė prej veprave tė Allahut qė i kemi detyrė t’i besojmė pa i pėrshkruar formė dhe pa i pėrngjasuar me krijesat.”

88. الوجه Eluexh’hu (fytyra) Ėshtė cilėsi ‘dhatije khaberije’ e cila i ėshtė atribuar Allahut nė Kur’anė dhe nė hadithe tė sakta.
Allahu i Lartėsuar ka thėnė: “Gjthēka ėshtė nė tė do tė zhduket. Ndėrsa do tė mbetet gjithmonė fytyra e Zotit tėnd gjithė madhėshti e lavdi.” [Err-Rrahman: 26-27]

Gjthashtu ka thėnė; “Ēdo gjė do tė shkatėrrohet pėrveē fytyrės sė Tij. Atij i takon gjykimi e vendimi dhe tek Ai ju tė gjithė do tė ktheheni.”Profeti ka thėnė nė hadithin e Ebi Musa Eleshari: “Perdja e Tij ėshtė dritė sikur ta zbulonte do tė digjte madhėria dhe drita e fytyrės sė Tij ēdo gjė.” Transmeton Muslimi.

Nė hadithin e Ibnu Umerit pėr tre persona qė u bllokuan nė shpellė Profeti ka pėrmendur qė ēdo njėri prej tyre ka thėnė: “O Allah nė qoftėse kėtė e kam bėrė duke kėrkuar fytyrėn tėnde na ēliro nga ky bllokimi qė jemi: Trasmetuan Buhari dhe Muslimi.

Nė lidhje me argumentet e kaluara duhet tė bėjme disa sqarime:

I pari: Nė fjalėn e tij: “Ēdo gjė do tė shkatėrrohet pėrveē fytyrė sė Tij” ka pėr qėllim pėrveē qėnies sė Tij e Cila ka fytyrė. Pra Allahu ka pėrmendur fytyrėn sepse ėshtė njė cilėsi e qėnjes sė Tij dhe ka patur pėr qėllim qėnien e Tij tė cilėsuar me fytyrė. Vetėm ky qė e sqaruam ėshtė kuptimi i saktė i ajetit sepse nė qoftė se do tė kishte pėr qėllim qėnien tė pacilėsuar me fytyrė atėhere cila do tė ishte dobia e pėrmendjes sė fytyrės? Fakti qė ėshtė pėrmendur fytyra tregon qė ajo ėshtė njė cilėsi e qėnjes sė Allahut.

I dyti; Kur pėrmendet fjala ‘fytyrė’ e atribuar Allahut nė ajetet e Kur’anit dhe tė sunnetit origjina ėshtė: qė tė synohet cilėsia e Allahut (fytyra). Por nė njė ajet tė Kur’anit komentatorėt kanė rėnė nė kundėrshtim. Ky ajet ėshtė fjala e Allahut: “Tė Allahut janė lindja dhe perėndimi, kėshtuqė ngado qė tė drejtoheni atje ėshtė fytyra e Allahut” [El-Bekaretu:115]
Ka dijetarė qė kanė thėnė: “Kuptimi i fjalės ‘uexhh’ ėshtė ana nė tė cilėn kur falemi drejt saj Allahu na pranon namazin sepse ajeti ka zbritur pėr udhėtarin kur fal nafile drejtohet andej nga tė shkojė kafsha e tij (ose mjeti me tė cilin udhėton), ose kur njė njeri ėshtė nė mėdyshje pėr sa i pėrket anės sė Kiblės, pėrpiqet pėr tė qėlluar anėn e Kiblės dhe falet. Nė kėtė rast edhe sikur mos ta ketė qėlluar anėn e Kiblės namazi i tij ėshtė i saktė.

Mendimi i dytė i dijetarėve ėshtė se kėtu bėhet fjalė pėr fytyrėn e Allahut realisht. Atėhere sipas kėtij komenti ajeti duhet kuptuar sipas asaj qė e sqaruam nė fjalėn e Profetit: “Kur tė falet ndonjėri prej jush mos tė pėshtyjė pėrpara tij, sepse Allahu ėshtė pėrpara (drejt) fytyrės sė tij” Pėr mė gjėrė kthehu tek cilėsia ‘El-maijeh’ pėr tė njohur nga afėr kuptimin e hadithit.

I treti: Sikurse shumė cilėsi tė tjera edhe kėtė cilėsi grupet e humbura e kanė mohuar duke I keqinterpretuar argumentet qė tregojnė pėr tė. Pėr dy ajetet qė i pėrmendėm kanė thėnė: Kuptimi ėshtė: “Ēdo gjė do tė shkatėrrohet pėrveē shpėrblimit tė Allahut.” Kėtė keqinterpretim e hedhim poshtė me pėrgjigjet qė vijojnė:

1)Ky interpretim bie nė kundėrshtim me kuptimin e drejtpėrdrejt tė tekstit, sepse kuptimi i drejtpėrdrejtė ėshtė fytyra dhe jo shpėrblimi.

2)Ky interpretim bie nė kundėrshtim me unanimitetin e selefėve.

3)A mundet tė pėrshkruhet shpėrblimi me kėtė cilėsi tė madhėrishme “Gjithė madhėshti dhe lavdi”? Kjo s’ėshtė e mundur.

4)Do tė themi: “Ēfarė thoni pėr fjalėn e Profetit: ‘Perdja e Tij ėshtė dritė sikur ta zbulonte do tė digjte Madhėshtia dhe drita e Fytyrės sė Tij ēdo gjė.’ A ka shpėrblimi gjith kėtė dritė qė do tė djegė ēdo gjė!?”

89. اليدان Eljedani (dy duart). Dy duart janė cilėsi ‘dhatije khaberije’.

Argumentet nga Kur’ani: “Ēifutėt thonė: Dora e Allahut ėshtė e lidhur (e shtrėnguar, Ai nuk dhuron dhe nuk shpenzon nga begatitė e Tij). Qofshin tė lidhura duart e tyre dhe qofshin tė mallkuar ata pėr ēfarė ju nxori goja. Pėrkundrazi, tė dy duart e Tij janė gjėrėsisht tė shtrira.Ai shpenzon nga begatitė e Tij siē do Ai.” [El-Maide: 64]

“Ē’tė ndaloi ty qė tė mos i biesh nė sexhde atij tė cilin Unė e krijova me dy Duart e Mia?” [Sad: 75]

Nė hadithin e Ebu Musės Profeti ka thėnė: “Vėrtet Allahu i Lartėsuar e shtrin dorėn e Tij natėn qė tė pendohet keqbėrėsi ditėn dhe e shtrin dorėn e Tij ditėn qė tė pendohet keqbėrėsi natėn, derisa tė lind dielli nga perėndimi i tij.” Transmeton Muslimi.

Gjithashtu nė hadithin e shefatit ndėr tė tjera Profeti ka thėnė: “…I vijnė Ademit dhe i thonė: O Adem! Ti je babai i njerėzve, tė krijoi Allahu me dorėn e Tij dhe fryu nė ty shpitin e krijuar prej Tij…” Buhari dhe Muslimi.

Nė lidhje me kėtė cilėsi kemi pėr tė bėrė disa sqarime:

I pari: Argumentet tregojnė qė Allahu ka dy duar. Prej tyre janė dy ajetet e lartpėrmendura si dhe fjala e Profeetit: “Allahu i Lartėsuar i mbėshtjell qiejt me tė djathtėn e Tij dhe tokėn me dorėn tjetėr tė Tij.” Transmeton Buhariu dhe Muslimi.
Po ashtu edhe fjala tjetėr e Profetit: “Tė dyja duart e Tij janė tė djathta.”
Tė gjithė selefėt e kėtij ummeti kanė besuar se Allahu ka vetėm dy duar. Ndėrsa pėrsa i pėrket fjalės sė Allahut: “Thuaj kush ka nė dorė tė Tij pushtetin e ēdo gjėjė?” [El-Muminun: ], ku ėshtė pėrmendur dora nė numrin njėjės dhe ajeti: “A nuk e shohin ata se ne kemi krijuar pėr ta nga ato gjėra qė kanė punuar Duart tona-bagėti, kėshtu qė ata janė nėn sundimin dhe nėn shėrbimin e tyre.” [Ja Sin: 71]

Ku duart janė pėrmendur nė numrin shumės, dijetarėt kanė thėnė se nuk bie nė kundėrshtim me faktin qė e pėrmendėm: se Allahu ka dy duar.

Pėr tė vėrejtur se si e kanė bėrė bashkimin dijetarėt ndėrmjet kėtyre argumenteve, shiko atė qė e kanė pėrmendur nė njė ēėshtje tė ngjashme me kėtė nė cilėsin e ‘dy syve’ tė Allahut.

I dyti: Fjala e Allahut tė Lartėsuar: “A nuk shohin ata qė Ne kemi krijuar pėr ta nga ato gjėra qė kanė punuar duart tona-bagėti…”, nuk tregon qė bagėtitė i krijoi Allahu me duart e Tij siē krijoi Ademin me dy duart e Tij dhe kjo pėr dy arsye:

E para: T’ia dedikosh punėn dorės megjithėse pėr qėllim ke tė zotin e dorės qė ka bėrė punėn, ėshtė njė stil gjuhėsor i njohur. Si shembull kemi fjalėn e Allahut: “Nuk ju godet ndonjė fatkeqėsi pėrveēse pėr shkak tė asaj qė e keni punuar me duart tuaja.” [Esh-Shura: 30]

Qėllimi i ajetit ėshtė: Ajo qė njeriu e ka punuar vetė qoftė mė dorėn e tij ose me njė pjesė tjetėr tė trupit. Ndėrsa nė qoftėse do tė thotė: “atė e punova me dorėn time” kjo padyshim tregon vetėm pėr atė qė e bėn me dorė. Siē ka thėnė Allahu pėr Ademin: “Ēfarė tė pengoi ti bėje sexhde atij qė e krijova me dy duart e Mia”

E dyta: Sikur qėllimi i Allahut tė ishte qė kėto bagėti u krijuan me dorėn e Tij atėheree teksti i ajetit do tė ishte: “Ne krijuam pėr ta me duart tona bagėti..” siē ka thėnė pėr Ademin “..atij qė e krijova me dy duart e Mia”

I treti: Fjala e Allahut: “Qiellin Ne e krijuam me fuqi. Sigurisht qė Ne jemi tė Zotėt ta zgjerojmė hapėsirėn.” [Edh-Dharijat: 47] Nė ajet ėshtė pėrmendur fjala “ejd” dhe ėshtė komentuar me kuptimin “fuqi”. Kjo fjalė (ejd) megjithėse ėshtė e ngjashme me shprehjen e duarve pėrsa i pėrket shkronjave, nė arabisht kuptimin nuk e ka “duar” por e ka “fuqi”. Kėshtu qė nėqoftėse do ta konstatojmė kėtė koment nga selefėt mos tė mendojmė qė ata i kanė keqinterpretuar ajetet e cilėsive.

I katėrti: Tė dy duart e Allahut janė tė djathta, pra ato cilėsohen tė djathta. Argumentet janė kėto qė vijojnė:

1)Fjala e Allahut tė Lartėsuar: “Toka e gjithė nė ditėn e Kjametit do tė jetė nė grushtin e dorės sė Tij dhe qiejt do tė jenė tė mbėshtjellė me tė djathtėn.”

Ibnu Huzejme ka thėnė: “Toka do tė jetė nė njėrėn prej dy duarve tė Allahut nė ditėn e Kjametit, dhe qiejt do tė jenė tė mbėshtjellė me tė djathtėn e Tij e cila ėshtė dora tjetėr e Allahut. Tė dy duart e Zotit tonė janė tė Djathta, nuk ka tė majtė. i Pastėr dhe i Lartė ėshtė Allahu nga tė qėnurit e njėrės prej dy duarve tė Tij e majtė, sepse pėrcaktimi i njėrės prej dy Duarve si tė majtė ėshtė prej shenjave tė krijesave. Allahu ėshtė i pastėr nga pėrngjasimi me krijesat e Tij.”

2) Hadithi i Abdullah ibni Amrit se i Dėrguari i Allahut ka thėnė: “Tė drejtėt tek Allahu do tė jenė nė minbere (vende tė ngritura) prej drite nė tė djathtėn e tė Gjithmėshirshmit, dhe tė dyja duart e Tij janė tė djathta. Tė drejtėt janė ata qė mbajnė drejtėsi nė gjykim, nė familjet e tyre dhe nė ēdo gjė qė e kanė nėn pėrgjėsin dhe komandėn e tyre.” Ttransmeton Muslimi.

3)Transmeton Ibnu Umeri i cili thotė kam dėgjuar tė Dėrguarin tė thotė: “Gjėn e parė qė krijoi Allahu ėshtė ‘kalemi’. Ai e mori me tė djathtėn e Tij dhe tė dyja duart e Tij janė tė djathta.” Hadithin e transmeton Ibn Ebi Asim nė “Es-suneh” dhe Albani thotė hadithi ėshtė i saktė.

Ndėrsa pėrsa i pėrket hadithit tė Abdullah Ibnu Umerit qė i Dėrguari ka thėnė: “Allahu do ti mbėshtjellė qiejt nė ditėn e Kjametit pastaj do ti marrė me dorėn e Tij tė djathtė, pastaj do tė thotė: Unė jam Sunduesi. Ku janė sundimtarėt eprorė tė dunjasė, ku janė kryelartėt, pastaj do ti mbėshtjellė tokat me tė majtėn, pastaj do tė thotė…” (Transmeton Muslimi). Fjala e tij nė hadith ‘me tė majtėn’ ėshtė ‘shadh-dh’ (gabim, e pasaktė) siē e ka sqaruar Albani prandaj nė sunenin e Ebi Daudit ka ardhur ‘me dorėn tjetėr tė Tij’. Kjo nuk bie nė kundėrshtim me fjalėn e Profetit : “Dhe tė dyja duart e Tij janė tė djathta”.

I pesti: Fjala e Allahut tė Lartėsuar: “Sigurisht se ata qė tė japin besėn ty, ata po ia japin besėn Allahut. Dora e Allahut ėshtė mbi duart e tyre.” [El-Feth: 10] Ky ajet duhet kuptuar sipas domethėnies sė saj tė drejtpėrdrejtė sepse dora e Allahut ėshtė cilėsi e Tij. Allahu ėshtė mbi tė gjitha krijesat kėshtuqė kur sahabėt i dhanė besėn Profetit nė Hudejbije dora e Allahut ishte mbi duart e tyre.Pra nga fjala e Allahut nė ajet: “Dora e Allahut ėshtė mbi duart e tyre” nuk kuptohet se dora e Allahut ishte menjėherė mbi duart e tyre (e ngjitur me duart e tyre) dhe si rrjedhojė tė interpretohet.

I gjashti: Kundėrshtarėt e Ehli sunnetit i kanė keqinterpretuar argumentet e kaluara tė cilat qartė tregojnė pėr dorėn e Allahut dhe kanė thėnė: “Bėhet fjalė pėr fuqinė ose begatinė e Allahut.”

Interpretimit tė tyre i pėrgjigjemi me aspektet qė vijojnė:

1)Interpretimi i dorės qė ėshtė fuqia ose begatia, bie nė kundėrshtim me kuptimin e drejtpėrdrejtė tė fjalės. Pėrderisa iterpretimi bie nė kundėrshtim me kuptimin e drejtpėrdrejtė ai ėshtė i refuzuar.

2) Ky interpretim bie nė kundėrshtim me unanimitetin e selefėve, tė cilėt tė gjithė kanė besuar se bėhet fjalė pėr dorėn reale tė Allahut.

3) Ėshtė krejtėsisht e pamundur qė kuptimi i “El-jed” (dora) tė jetė “fuqia” ose “begatia” nė fjalėn e Allahut: “Atij qė e krijova me dy Duart e Mia.” Sepse nė qoftėse do tė ishte ashtu atėhere do tė thotė qė tė ketė vetėm dy begati ndėrsa realiteti ėshtė qė begatitė nuk mund tė llogariten, dhe gjithashtu do tė thotė qė tė ketė dy fuqi, por nė realitet fuqia ėshtė njė dhe nuk shumohet.

4)Sikur kuptimi i fjalės ‘dorė’ tė ishte ‘fuqia’ atėhere Ademi nuk do tė kishte ndonjė epėrsi mbi Iblisin madje as mbi gomerėt dhe qentė sepse tė gjitha janė krijuar me fuqinė e Allahut.Sikur tė ishte qėllimi ‘fuqia’ nuk do tė ishte i saktė argumenti kundra Iblisit sepse Iblisi do tė thoshte: “Edhe mua o Zot mė krijove me fuqinė Tėnde atėhere ēfarė vlere ka ai mėshumė se unė?!

5)Dy duart qė Allahu ia ka atribuar vetes sė Tij kanė ardhur nė aspekte tė ndryshme tė cilat tregojnė qė ėshtė e pamundur tė jetė kuptimi’fuqia’ ose ‘begatia’.P.sh. janė pėrmendur nė lidhje me dorėn: gishtėrinjtė, mbledhja e dorės grusht, shtrirja e saj, pėllėmba e dorės, janė cilėsuar duar tė djadhta. Tė gjitha kėto tregojnė se ėshtė e pamundur tė jetė qėllimi ‘fuqia’ sepse fuqia nuk pėrshkruhet me kėto cilėsi.
_________________
Shkodra NetWork
Yahoo Messenger MSN Messenger
Shiko profilin e anėtarit Dėrgo mesazh privat Vizito websitin e shkruesit
RaPSouL
Aop
Aop


Anėtarėsuar: 24 Nov 2006
Mesazhe: 335
Vendodhja: ForumiShkodran
MesazhPostuar: Thu Jan 04, 2007 10:26 am Pėrgjigju me kuotė

Fjalė dhe shprehje tė cilat pėrdoren pėr tė lajmėruar rreth Allahut.

Ka thėnė Shejkhu islam ibnu Tejmija: "Lajmėrimi rreth Allahut nuk bėhet me fjalė qė kanė domethėnie tė keqe, por bėhet me fjalė qė kanė domethėnie (kuptim) tė plotė e tė pėrkryer dhe me fjalė qė domethėnien nuk e kanė tė keqe edhe pse nuk gjykohet qė e kanė tė pėrkryer, si psh: Qėnie, Ekzistues.
Ibnul Kaj’jim ka thėnė: “Emrat dhe cilėsitė, qė ia dedikojmė Allahut janė teukifije ndėrsa fjalėt dhe shprehjet qė i pėrdorim pėr lajmėrim rreth Allahut nuk ėshtė e detyrueshme qė tė jenė teukifije. Si p.sh. “القديم El-Kadijm – i Pafillimtė”, “الموجود El-Meuxhud Ekzistent”.
Nga kjo qė sqaroi Ibnu Tejmije dhe Ibnul Kajjim, kuptojmė se fjalėt dhe shprehjet, qė pėrdoren pėr tė lajmėruar rreth Allahut, nuk ėshtė kusht qė tė jenė pėrmendur nė Kur’an dhe Sunneh. Mjafton qė shprehja tė mos pėrmbajė kuptim tė keq dhe tė mos tregojė pėr mangėsi nė tė drejtėn e Allahut.
Nė rrėshtat qė vijojnė, do tė pėrmendim disa nga kėto shprehje, tė cilat i kanė pėrdorur dijėtarėt nė librat e akides.
E para: الذات Edh-dhat- qėnia. Ėshtė e pranueshme dhe e saktė qė t’ia dedikojmė Allahut shprehjen “dhat”. (qėnie), si pėr shembull tė themi: dhatullah ( qėnia e Allahut ) ose Edh- dhatul-ilahijeti( qėnia hyjnore). Jo duke patur pėr qėllim qė “dhat„ėshtė cilėsi e Tij, por duke patur pėr qėllim qė “dhat„i diēkaje ka kuptimin: Vetja e tij ose realiteti i tij. Fjala dhat ėshtė pėrmendur ne sunnet nė disa vende, po pėrmendim prej tyre vetėm hadithin qė e transmeton Buhariu dhe Muslimi nga Ebu Hurejra se Profeti ( sal-lAllahu alejhi ue selem) ka thėnė:’ Vėrtet Ibrahimi nuk ka genjyer perveē se tre genjeshtra, ku dy prej tyre kanė qėnė per hir tė “ dhatullah”- ( qėnies sė Allahut)
Si pėrfundim me shprehjen “ dhatullah” kemi per qėllim qėnien e pėrshkruar dhe tė cilėsuar me atributet e larta qė kanė ardhur nė Kur’an dhe nė sunnet .

E dyta: الشخص Esh-shakhsu (personi).

Gjatė lajmėrimit rreth Allahut dhe cilėsive tė tij lejohet tė pėrdoret fjala: الشخص (eshkhasu)- person)- Kjo shprehje ėshtė permendur ne hadithin e saktė qė e ka trs metuar Muslimi nga Sad ibnu Ubadetu se ka thėneė: sikur tė vėreja ndonjė burrė me gruan time do ta godisja me tė mprehtėn e shpatės. Kjo qė e tha Sadi i arriti Profetit( sal-lAllahu alejhi ue selem) tė Allahut dhe atėherė ai tha: A habiteni nga xhelozia e Sadit?- Uallahi unė jam mė xheloz se ai dhe Allahu ėshtė mė xheloz se sa unė, prandaj Allahu nga xhelozia Tij i ndaloi veprimet e ulėta, tė shėmtuara, tė cilat kryehen haptazi ose fshehurazi. Asnjė pėrson nuk ėshtė mė xheloz se Allahu, dhe asnjė person nuk e do mė shumė arsyetimin se sa Allahu. Pėr kėtė arsye Allahu i dėrgoi tė derguarit pėrgėzues dhe paralajmėrues dhe asnjė person nuk e do mė shumė lavderimin se sa Allahu, pėr kėtė arsye Allahu u ka premtuar robėrve tė tij, xhenetin. – Trs.Buhariu& Muslimi.

Me kėtė version e ka trs metuar Muslimi.
Buhariu nė sahihun e tij e ka titulluar njė nėnkapitull;
Thėnia e Profetit ( sal-lAllahu alejhi ue selem) :“Asnjė person nuk ėshtė mė xheloz se sa Allahu:“- kjo tregon qė Buhaiu e konfirmon pėrdorjen e kėsaj shprehjeje pėr tė lajmėruar rreth Allahut.

E treta: الصفة Es-sifetu (cilėsia).

Lejohet tė pėrdoret shprehja : الصفة ( sifetu- cilėsia) dhe ti atribuohet Allahut. Pra tė thuash: cilėsia e Allahut ( sifetullah), atributi i tė Githėmėshirshmit dhe prej cilėsive tė Tij ėshtė kjo edhe kjo…….. ….. etj.
Kėtė e nėkuptojne ajetet e Kur’anit dhe ajo ėshtė permendur tekstualish nė hadith tė saktė.
Argumenti i Kur’anit ėshtė fjala e Allahut: Lavdi Zotit tėnd. Zotit tė krenarisė dhe fuqisė!(Ai ėshtė i Pastėr, i Dlirė.) nga ēdo e metė qė ia mveshin Atij. [Es- Safatė:180.]

Ibnu Haxheri nė Fethul Bari ka thėnė: Allahu ka lajmėruar se ėshtė i Pastėr, i Dlirė, i Lartė nga ēdo cilėsi mangėsie qė ia mveshin. Kjo nėnkupton qė ta pėrshkruash (ta cilėsosh) me cilėsi tė pėrkryera ėshtė e ligjshme.

Argument nga sunneti ėshtė hadithi qė e transmeton Aishja se Profeti ( sal-lAllahu alejhi ue selem) emėroi komandant tė njė kompanie ushtarake njė burrė i cili sa herė qė lexonte Kur’an kur u printe shokėve tė tij nė namaz e pėrfundonte me suren : Thuaj ai Allahu ėshtė Njė ( suren ihlas).

Shokėt e tij kur u kthyen nė Medine, kėtė gjė ia thanė Profetit ( sal-lAllahu alejhi ue selem) dhe ai tha: Pyeteni se pėrse e thotė atė aq herė.?- Ata e pyetėn dhe ai ju tha: pėr arsye se ajo ėshtė cilėsia e tė Gjithemėshirshmit dhe unė dua ta lexoj.Profeti ( sal-lAllahu alejhi ue selem) i tha: lajmėrojeni qė Allahu atė e do.- Trs. Buhariu& Muslimi.
Imam el Buhariu nė sahihun e tij ka vendosur njė nėnkapitull tė veēantė pėr tė argumentuar kėtė qė e thamė. Ai qė i studion librat e selefėve si Kitabul teuhid tė Ibn Huzejmes dhe Kitabul Teuhid tė Ibnu Mendeh etj, vėren qė ata e pėrdorin shumė kėtė shprehje.

E katėrta:القدم El-kidem (pafillmėsia).

Lejohet qė tė lajmėrosh rreth Allahut me fjalėn “kadim” (i Pafillimtė). Nė hadith tė saktė Profeti e ka pėrdorur kėtė fjalė pėr tė lajmėruar rreth pushtetit tė Allahut. Nė sunenin e Ebi Dautit ėshtė trs metuar qė i Dėrguari i Allahut thoshte: “Mbrohem me Allahun e Madhėrishėm, me fytyrėn e Tij tė madhėrishme dhe me pushtetin e Tij tė Pafillimtė (kadim) nga shejtani i mallkuar.” (Shiko “Sahih Sunen” Ebi Daud).

Pra nė kėtė hadith Profeti e pėrshkruar pushtetin e Allahut si tė pafillimtė (kadim). Elkadimu nuk ėshtė prej emrave tė Allahut megjithėse disa e kanė konsideruar si tė tillė.

E pesta: -الموجودEl-meuxhud (ekzistenti).

Ekzistenca e Allahut ėshtė e domosdoshme. Arsyja llogjike nuk mund tė pranojė mos ekzistimin e Tij. Allahu i Lartėsuar ėshtė vetėekzistues nuk e ka fituar ekzistencėn prej askujt sepse Atij nuk i ka paraprirė inekzistenca. Ai ėshtė i Pafillimtė dhe i Pambarimtė. Allahu thotė nė Kur’an: " Ai ėshtė mė i Pari (ska asgjė para Tij, Ai ėshtė i Pafillim), edhe mė i Fundit (ska asgjė pasTIj, Ai ėshtė i Pambarim), edhe mė i Larti (ska asgjė mbi Tė), edhe mė i Afėrti (nuk ka gjė mė tė afėrt pranė gjėrave se Ai me dijen e Tij, nuk ka asnjė pengesė ndėrmjet Tij dhe krijesave tė Tij). Dhe Ai ėshtė i Gjithėdituri pėr ēdo gjė. "[Hadid: 3]

Ndėrsa ekzistenca e ēdo gjėje pėrveē Allahut ka ndodhur pasi nuk ekzistonte. Pra tė gjitha gjallesave u ka paraprirė inekzistenca. Zanafillėn krijesat e kanė nga Allahu i Cili ėshtė i Pafillimtė. Ato janė tė gjitha tė krijuara nga Allahu. Ekzistenca e krijesave nuk ėshtė e domosdoshme, por ėshtė e mundėshme (d.m.th.arsyeja llogjike mund tė pranojė inekzistencėn e tyre).

Allahu i Lartėsuar ka thėnė nė Kur’an: "A nuk u krijuan ata nga asgjė (pa qėnė fare), apo ata vetė qenė krijuesit? *Apo mos i krijuan ata qiejt edhe tokėn? Por ata nuk kanė aspak besim tė qėndrushėm." [Et-Tur: 35-3]


E gjashta: شيء (njė gjė, diēka).

Lejohet qė tė pėrdoret nė tė drejtėn e Allahut dhe tė lajmėrohet rreth Tij dhe cilėsive tė tij me fjalėn : شيء shej ( gjė). Allahu ka thėnė: Thuaj cila gjė ėshtė mė e madhe nė dėshmi ? Thuaj:Allahu ėshtė dėshmues mes meje dhe mes jush.- [El Enmaė:19]

Gjithashtu ka thėnė :Cdo gjė do tė shkatėrrohet pėrveē fytyrės sė Tij.- [Kasas:88]

Fytyra ėshtė njė cilėsi dhatije.
Ka transmetuar Sehl ibnu Saad i cili thotė : Profeti ( sal-lAllahu alejhi ue selem) I tha njė burri: A ke diēka ( ndonjė gjė) nga Kur’ani?- Ai i tha: po- kėtė sure dhe kėtė sure pėr disa sure qė i pėrmendi.- Buhariu

Kur’ani ėshtė fjala e Allahut. Ai ėshtė njė cilėsi e Tij. Nė hadith ėshtė lajmėruar pėr tė me fjalėn ( diēka).

Imam Buhariu nė kapitullin e Teuhidit nė librin e tij ka titulluar njė nėnkapitull siē vijon: “Thuaj cila gjė ėshtė mė e madhe nė dėshmi?- thuaj Allahu. Pra Allahu pėr tė lajmėruar rreth vetes sė Tij ka pėrdorur fjalėn ( gjė).
Profeti ( sal-lAllahu alejhi ue selem) pėr Kur’anin ka pėrdorur fjalėn (gjė). Kur’ani ėshtė njė cilėsi e Allahut dhe githashtu Allahu ka thėnė: “Cdo gjė do tė shatėrohet perveē fytyrės sė Tij”.

Pastaj Buhariu ka pėrmedur hadithin e kaluar tė Sadit.
Abdullah Elgunejman ka thėnė: Buhariu me kėtė nėnkapitull ka pėr qėllim tė thotė qė; nė tė drejtėn e Allahut pėrdoret edhe shprehja “gjė” .







Gjėra qė i janė atribuar Allahut dhe nuk janė cilėsi tė tij.

Ibnu Tejmija nė “Mexhmul Fetua” ka sqaruar se gjerat qė i janė dedikuar Allahut ndahen nė dy lloje:

Lloji i pare: Janė cilesitė e Tij, tė cilat i janė atribuar tė cilėsuarit me to (Allahut), si pėr shembull: tė folurit e Allahut, dija e Allahut, dora e Allahut, etj.

Lloji i dyte: Janė krijesat e tij tė cilat i janė dedikuar krijuesit tė tyre pėr tė treguar qė ato janė nėn pushtetin e Allahut dhe Ai vepron me to si tė dėshirojė.Si pėr shembull fjala e tij: shtepia e Allahut ( per Kaben), deveja e Allahut (pėr devenė e Salihut nė suren Shems), robėrit e Allahut (pėr njerėzit), po kėshtu edhe shpirti ėshtė prej ketij lloji.
Shiko El-Xheuabus sahih ( 3/145)dhe El Fetaua 9/290

Nė njė vend tjetėr nė El Xheuabus sahih Ibn tejmije ka thėnė: Ato qė i janė atribuar Allahut tė cilat nuk janė tė shkėputura nga Ai ( qėnia e Tij),janė cilėsi tė Tij, nuk janė tė krijura, ndėrsa ēdo gjė qė i ėshtė dedikuar ( atribuar ) Allahut e cila ėshtė e shkėputur nga Ai ( e ndare nga qėnia e Tij), ajo ėshtė e krijuar. Nuk ėshtė e detyrueshme qė tė jetė ēdo gjė e dedikuar Allahut, cilėsi e Tij.

Si shembull pėr kėtė qė sqaroi Ibnu Tejmije po marrim tre gjėra dhe po flasim rreth tyre gjerėsisht.

E para: الرُوح Er-ruhu- [Shpirti]- ėshtė njė krijesė prej krijesave tė Allahut. Ai nuk i ėshtė dedikuar Allahut si atribut i Tij, por si krijesė qė ėshtė krijuar nga Ai. Shpirti i ėshtė dedikuar Allahut nė shumė tekste pėr tre arsye:

1. Sepse ėshtė krijesė e Tij, kėshtu qė kemi tė bėjmė me atribuim tė krijesės, Krijuesit tė saj, qė e ka krijuar.

2. Sepse shpirti ėshtė nėn zotėrimin dhe pushtetin e Allahut, Ai e merr e kap kur tė dėshirojė dhe e lėshon kur tė dėshirojė.

3. Pėr tu vlerėsuar dhe pėr tė dal nė pah ēėshtja e shpirtit ėshtė dedikuar Allahut.

Pėr arsyet qė i thamė mė lart shpirti i ėshtė dedikuar Allahut nė disa vende nė Kur’an si pėr shembull : “Kėshtu qė kur ti kem dhėnė formėn plotėsisht atij dhe ti kemi fryre shpirtin nga Unė ( qė e kam krijuar pėr tė), atėherė pėrkuluni para tij duke rėnė nė sexhde ( me nderim).” [El Hixher: 29]

E dyta: ( Hija e Arshit).ظل العرش

Nė ditėn e gjykimit kur dielli do t`ju afrohet krijesave Allahu do tė fusė nėn hijen e arshit tė Tij robėrit qė punojnė punėt tė cilat janė shkak pėr arrijtjen e kėsaj mirėsie. Nė disa hadithe ظل العرش hija e arshit i ėshtė dedikuar Allahut pėr tė tėrhequr vėmendjen rreth vlerės sė kėsaj mirėsie nė ditėn e gjykimit dhe jo se hija ėshtė cilėsi e Tij si psh: nė hadithin e Ebu Hurejres : Shtate grupe Allahu i fut nėn hijen e Tij nė ditėn kur nuk ka hije veē hijes sė tij… Trasn Buhariu& Muslimi.
Po ashtu edhe nė hadithin e tij qė e transmeton Muslimi se Profeti ( sal-lAllahu alejhi ue selem) ka thėnė: “Vėrtet Allahu thotė nė ditėn e gjykimit : Ku janė ata qė e kanė dashur njeri tjetrin pėr hir tė madhėrisė Time, sot do ti fus nėn hijen Time nė ditėn kur nuk ka hije tjetėr veē hijes Time”.

Nė tė dyja kėto hadithe bėhet fjalė pėr hijen e arshit tė Allahut, prandaj nė musnedin e imam Ahmendit dhe nė sunenin e Tirmidhiut hija ėshtė pėrmendur si cilėsi e arshit tė Allahut .

Muadh ibn Xhebel ka transmetuar se Profeti ( sal-lAllahu alejhi ue selem) ka thėnė. Tė dashurit pėr hir tė Allahut janė nėn hijen e arshit nė ditėn kur nuk ka hije perveē hijes sė Tij....- Trs Imam Ahmendi dhe Albani e ka pėrmedur nė (Sahihul xhami).

Nė sunenin e Said ibn Mensur nga Selmani me sened te mirė ėshtė trs metuar se Profeti ( sal-lAllahu alejhi ue selem) ka thėnė: shtatė grupe do ti fusė Allahu nėn hijen e arshit tė Tij........
(pėr me gjerė rreth hijes qė ėshtė pėrmndur nė kėto hadithe dhe hadithe tė tjera shiko ēfarė ka thėnė Ibnu Haxheri nė komentin e hadithit tė shtatė grupeve qė do tė hyjnė nėn hijen e Arshit nė ditėn kur nuk ka hije pėrveē hijes sė arshit tė tij nė: fethul bari

El-xhenbu الجنب E treta:

Disa njerėz kanė thėnė qė : الجنب El- Xhenb- qė ėshtė ana e trupit pėrsa i pėrket njeriut ėshtė prej cilesive”dhatij-jeh”tė Allahut. Kjo ėshtė gabim.
Selefėt nuk janė dakort me kėtė. Ata qė ia atribuojnė Allahut kėtė cilėsi marrin pėr argument fjalėn e Allahut : “Qė tė mos thotė dikush:’ medet pėr mua! Qė kam lėnė pas dore rrespektimin e urdhėrave tė Allahut dhe kam qėnė prej atyre qė talleshin.”-[ Zummer;56]

Nė kėtė ajet ėshtė pėrmendur fjala Xhenb- e dedikuara Allahut, prandaj kanė thėnė se ėshtė cilėsi e Allahut. Kjo qė e kanė thėnė bie nė kundėrshtim me komentin e trs metuar nga selefėt nė lidhje me kėtė ajet. Ibn Xherir nė komentin e tij ka thėnė:” Qafiri do tė thotė : (I mjeri unė), qė lashė pas dore punimin e asaj qė mė urdhėroi Allahu dhe e neglizhova rrespektimin e Allahut nė dynja.”

Shejkhul Islam Ibn Tejmije ka thėnė:” Nuk njihet asnjė dijetar i njohur tek muslimanėt dhe asnjė grup i njohur prej grupeve islame qė t’i atribuojė Allahut “anė”- xhenb, si ana ( xhenb) qė njihet tek njerėzit. Kjo shprehje: xhenb” ėshtė permendur nė fjalėn e Allahut: ”Qė tė mos thotė dikush:’ medet pėr mua! Qė kam lėnė pas dore rrespektimin e urdhėrave tė Allahut dhe kam qėnė prej atyre qė talleshin.” ( Zumer:56). Nuk ėshtė e domosdoshme qė ēdo shprehje apo gjė qė i dedikohet Allahut tė jetė cilesi e Tij, sepse Allahut mundet ti dedikohen gjėra tė krijuara dhe cilėsi tė gjėrave tė krijuara, tė cilat padiskutim tek tė gjithė njerėzit nuk janė cilėsi ( atribute tė Allahut) si pėr shembull ajetet ku i janė dedikuar Allahut: shtėpia (kabja), devja ( tek surja Shems) robėrit, po kėshtu edhe shpiriti8sipas selefėve tė muslimanėve, prijėsve tė tyre dhe shumicės sė tyre. Kur i dedikohet Allahut diēka qė ėshtė cilėsi e tij dhe nuk ėshtė cilėsi e ndonjė tjetri si pėr shembull: tė folurit e Allahut ( kelamullah)., dija e Allahut, dora e Allahut etj, kėto janė cilėsi tė Tij. Nė ajetin e Kur’anit ka tregues qė tregon se nuk bėhet fjalė pėr xhenb tė Allahut, si shembulli i xhenbit (tė anės) tek njeriu sepse neglizhenca nuk mund tė bėhet nė ndonjė cilėsi tė Allahut. Njeriu kur thotė:Filani ka neglizhuar nė anėn e filanit, nuk ka pėr qėllim qė neglizhenca ka prekur njė pjesė tė trupit tė atij personi, por ka pėr qėllim qė ka neglizhuar nė tė drejtėn e tij. Pėrderisa kėtė gjė arrijmė ta kuptojmė nė tė drejtėn e krijeses, atėhere si tė mendohet qė kuptimi i drejtpėrdrejtė i ajetit nė tė drejtėn e Allahut ėshtė qė: neglizhenca bėhet nė qėnien e tij?!









Kundėrpėrgjigjia ndaj esharive dhe atyre qė mashtrohen me ta.

Nė qoftėse ndonjė do tė thotė: Nga gjithė ajo qė u sqarua e mėsuam paflefshmėrinė e idesė sė atyre qė keqinterpretojnė cilėsitė. Dihet qė Esharitė janė prej kėsaj rryme sepse mohojnė shumicėn e cilėsive dhe keqinterpretojnė shumicėn e argumentave tė cilėsive, atėhere nė lidhje me kėtė qė u vėrtetua kemi disa pyetje:



Pėrgjigjia ndaj pyetjes sė parė:

Sė pari: Nuk e pranojmė qė tė jetė pėrqindja e Esharive kaq e madhe nė botėn Islame nė krahasim me grupet e tjera tė muslimanėve. Pra ky ėshtė njė pretendim qė ka nevojė tė provohet me anė tė njė statistike tė hollėsishme.

Sė dyti: Edhe sikur tė provohej qė janė kaq shumė, kjo nuk do tė thotė se janė tė mbrojtur nga gabimi, sepse mbrojtja nga gabimi ėshtė siguruar pėr tė gjithė muslimanėt (unanimitetin e tyre tė gjithė)dhe jo pėr shumicėn e tyre.

Sė treti: Ixhmai i muslimanėve tė parė ėshtė nė kundėrshtim me idenė e mohimit tė cilėsive. Sepse tė parėt e ummetit tė cilėt janė Sahabet dhe tabiinėt si dhe dijetarėt e udhėzuar pas tyre tė gjithė unanimisht i kanė pohuar cilėsitė e ardhura nė Kur’an dhe nė sunnet. Ata i kanė kuptuar argumentet sipas kuptimit tė drejtpėrdrejt tė tyre dhe nuk i kanė keqiterpretuar.

Ata janė shekulli mė i mirė siē ėshtė shprehur Profeti tekstualisht . Ixhmai i tyre ėshtė argument qė e kemi detyrė ta pranojmė sepse pėr kėtė tregon Kur’ani dhe sunneti.

Pėrgjigjia ndaj pyetjes sė dytė:

Sė pari: Ebil Hasen Eleshari e tė tjerė prej dijetarėve tė muslimanėvenuk janė tė pagabueshėm dhe nuk pretendojnė qė janė tė tillė.

Sė dyti: Bashkohorėt qė i pėrkasin Esharizmit nuk e kanė ndjekur imamin e tyre ashtu siē duhet sepse Ebil Haseni ka kaluar tre faza nė besimin e tij.

Faza e parė: Pėrqafoi drejtimin e muėtezilėve 40 vite pastaj u kthye nga ideja e tyre dhe deklaroi se janė tė humbur.

Faza e dytė: Ėshtė njė fazė ndėrmjet besimit tė Muėtezilėve dhe dhe Sunnetit tė pastėr. Nė kėtė rrugė ai ka marrė rrugėn e Ebi Muhamed ibnu Kul-lab.

Ka thėnė Ibnu Tejmija: “Eshariu dhe disa tė tjerė si puna e tij janė nė njė ‘berzeh’ (fazė) ndėrmjet selefėve dhe xhehmihve. Ata morėn disa fjalė tė sakta nga selefėt dhe morėn nga xhehmitė parime llogjike tė cilat i menduan tė sakta por ato nė realitet janė tė pavlefshme.”

Faza e tretė: Pėrqafimi i besimit tė Ehlu sunnetit (Ehlu hadithit). Nė kėtė fazė ai mori pėr shembull Imam Ahmedin siē e ka sqaruar nė librin e tij “El ibanetu an usulid-dijaneti”. Ky ėshtė prej librave tė tij tė fundit.
Nė cilėsinė e ‘lartėsisė’ kemi shkėputur disa thėnie nga ky imam qė vėrtetojnė se ka vdekur nė besimin e Selefėve.

Bashkėkohorėt qė i atribohen Esharizmit nė akide kanė marrė fazėn e dytė tė besimit tė tij dhe kanė mohuar shumicėn e cilėsive pėrveēse shtatė prej tyre.Edhe nė kėto cilėsi qė i kanė pohuar kanė mosmarrveshje me Ehli Sunnetin pėr mėnyrėn se si i kanė pohuar si p.sh. cilėsia e tė folurit.

Ibnu Tejmija ka thėnė: “Qėllimi i tyre ėshtė: Esharitė qė mohojnė cilėsitė ‘khaberije’, ndėrsa ata qė e pranojnė atė qė e shkroi Eshariu nė librin “Elibane” dhe nuk kanė shfaqur ndonjė ide qė bie nė kundėrshtim me tė, kėta konsiderohen prej Ehli sunnetit.” Si pėrfundim imitimi i tij i plotė, do tė ishte ti pėrmbahen besimit qė vdiq nė tė, i cili ėshtė besimi i Ehlu hadithit.

Pėrgjigjia ndaj pyetjes sė tretė:

Pėrgjigjia e kėsaj pyetje ėshtė nė dy aspekte:

I pari: E vėrteta nuk njihet me burrat por burrat njihen me tė vėrtetėn. Ky ėshtė kriteri i saktė. Sepse njeriu sado qė tė jetė i ditur ka mangėsi dhe ndoshta mund tė jetė rritur nė njė rrugė tė caktuar ose ide tė caktuar qė gati nuk njeh tjetėr pėrveē saj.

I dyti: Nė qoftėse do tė krahasojmė ata qė kanė qėnė nė rrugėn e esharive prej dijetarėve me ata qė kanė qėnė nė rrugėn e Selefėve do tė gjejmė nė rrugėn e Selefėve dijetarė qė janė mė tė mėdhenj, mė tė udhėzuar, mė tė drejtė dhe mė tė ditur se ata qė janė nė rrugėn e Esharive.Katėr dijetarėt e mėdhenj tė katėr medhhebeve tė njohura nuk janė nė rrugėn e Esharive, Nėse do tė vėresh ata qė kanė qėnė prej tyre prej Tabiinėve nuk do tė gjesh nė rrugėn e Tabiinėve dhe nėse do tė vėresh nė kohėn e Sahabeve nuk ke pėr tė gjetur asnjė nė rrugėn e Esharive.

Ne nuk e mohojmė qė disa dijetarė qė i atribuohen esharit kanė dhėnė kontribut tė madh nė mbrojtjen e Islamit, nė interesin qė e kanė treguar pėr librin e Allahut dhe sunnetin e Profetit, nė pėrpjekjen qė e kanė bėrė pėr ti udhėzuar muslimanėt por kjo nuk do tė thotė qė kanė qėnė tė pagabueshėm, as nuk na e obligon pranimin e ēdo thėnie tė tyre dhe as nuk na pengon nga sqarimi i gabimit tė tyre dhe refuzimi i tij sepse nė kėtė mėnyrė sqarohet e vėrteta dhe udhėzohen njerėzit.

Gjithashtu nuk e mohojmė qė disa prej tyre kanė patur qėllim tė mirė nė atė qė e kanė besuar dhe nuk i ėshtė shfaqur e vėrteta, por nuk mjafton pėr pranimin e thėnies qėllimi i mirė i tė zotit tė sajė.Qė ajo tė pranohet duhet patjetėr tė jetė nė pėrputhshmėri me sheriatin e Allahut. Nėse e kundėrshton ligjin e Zotit duhet tė refuzohet, kushdo qoftė ai qė e ka thėnė. Profeti ka thėnė: “Kush punon njė punė, e cila nuk ėshtė nė pėrputhshmėri me rrugėn tonė, ajo ėshtė e refuzuar.” Transmeton Muslimi.

Pastaj, ai qė ka kundėrshtuar sheriatin duhet tė vėrehet tek ai: Nė qoftė se ėshtė i njohur pėr sinqeritet dhe ēiltėrsi nė kėrkimin e tė vėrtetės, justifikohet. Ndryshe i japim gjykimin qė e meriton, pėr qėllimin e tij tė keq dhe kundėrshtimin e fesė.
_________________
Shkodra NetWork
Yahoo Messenger MSN Messenger
Shiko profilin e anėtarit Dėrgo mesazh privat Vizito websitin e shkruesit
RaPSouL
Aop
Aop


Anėtarėsuar: 24 Nov 2006
Mesazhe: 335
Vendodhja: ForumiShkodran
MesazhPostuar: Thu Jan 04, 2007 10:26 am Pėrgjigju me kuotė

Gjykimi ndaj mohuesit (keqinterpretuesit) tė cilėsive


Nė lidhje me gjykimin ndaj tyre, duhet tė kemi parasysh disa ēėshtje:

E para: Cilėsimi i njeriut si kafir ose fasik, merret nga libri i Allahut dhe sunneti i tė Dėrguarit. Cilėsimi i njeriut ėshtė prej rregullave tė sheriatit pėr tė cilat duhet ti referohemi Kur’anit dhe sunnetit.
Nė ēėshtjen e tekfirit ėshtė detyrė tė verifikojmė dhe tė sigurohemi nė kulmin e sigurisė. Nuk bėhet kafir pėrveēse ai qė tregon pėr kufrin e tij Kur’ani dhe sunneti. Origjina tek muslimani ėshtė tė gjykohet pėr tė musliman derisa tė vėrtetohet nė mėnyrė tė sigurtė qė ka dalė prej tij, sipas argumentit fetarė.

E dyta: Nuk lejohet neglizhenca nė tekfirin e muslimanit sepse kjo ka dy pasoja tė mėdha. Pasoja e parė: Shpifja e gėnjeshtrės ndaj Allahut nė gjykimin qė e ka dhėnė dhe ndaj tė cilėsuarit si kafir.
Pasoja e dytė: Rėnija nė atė qė akuzoi me tė vėllain e tij, nė qoftė se ai ėshtė i pastėr prej saj. Abdullah ibn Umeri ka trs metuar se i Dėrguari ka thėnė: “Nėqoftėse burri dota cilėsojė si kafir vėllain e tij, do ti kthehet njėrit prej tė dyve.” Transmeton Muslimi. Nė njė transmetim tjetėr ka ardhur: “..nė qoftė se ėshtė siē ka thėnė (shpėton nga pasoja) ose pėrndryshe i kthehet atij.”

E treta:ėshtė detyrė para se tė cilėsohet njė musliman kafir, tė vėrehenn dy gjėra:

E para: tė vėrtetohet me argument tė saktė nga Kur’ani ose sunneti qė kjo thėnie ose kjo vepėr ėshtė e tillė qė e ēon njeriun nė kufėr.

E dyta: Korrespondimi (identifikimi) i kėtij gabimi mbi njė thėnės ose veprues tė caktuar d.m.th. tė plotėsohen kushtet e tekfirit dhe tė eliminohen pengesat e tij.

E katėrta: Prej kushteve mė tė rėndėsishme ėshtė qė njeriu tė jetė i ditur (i mirėinformuar) rreth thėnies ose veprės sė tij qė obligoi tė bėhej kafir.
Argument ėshtė fjala e Allahut tė Lartėsuar: “Dhe kushdo qė kundėrshton tė Dėrguarin (alejhi selam), pasi t’i jetė treguar qartė atij rruga e drejtė dhe ndjek rrugė tjetėr nga ajo e besimtarėve, Ne do ta mbajmė atė nė atė drejtim qė ai vetė e ka zgjedhur. Dhe do ta djegim atė nė zjarr- Dhe sa pėrfundim i keq!” [En-Nisa: 115]
“Allahu kurrė nuk do ta humbė atė popull, pasi Ai e ka udhėzuar atė, derisa Ai t’u bėjė tė qartė atyre se nga ēfarė gjėrash duhet tė largohen. Vėrtet Allahu ėshtė i Gjithėditur pėr ēdo gjė.” [Teube: 115]

Prej pengesave mė tė rėndėsishme, qė pengojnė cilėsimin e njė muslimani i cili bie nė kufėr ‘kafir’, ėshtė interpretimi dhe imitimi.
Jo ēdo interpretim konsiderohet pengesė. Pėr tė bėrė dallimin ndėrmjet interpretimit justifikues dhe atij jojustifikues mund ti kthehesh thėnies sė Ibn Uthejminit nė faqen 29, si dhe tė lexosh thėniet e Ibnu Tejmijes qė do ti pėrmendim nė fundin e kėsaj ēėshtje.

Ndėrsa pėrsa i pėrket imitimit: Bėhet fjalė pėr muslimanėt e paditur tė cilėt pasojnė fjalėt (mendimet) e dijetarėve pa e ditur argumentin e tyre.
Nėse njerėz tė tillė bien nė kufėr pėr shkak tė paditurisė ose imitimit tė verbėr qė ua bėjnė dijetarėve, kėta nuk bėhen kafira derisa tu bėhet e qartė e vėrteta dhe me kryeneēėsi e inat ta refuzojnė.¹

Pas gjithė kėsaj qė e sqaruam gjykimin ndaj atij qė mohon njė cilėsi prej cilėsive tė Allahut qė ka ardhur nė Kur’anė dhe sunnet mund ta pėrmbledhim nė tre rastet qė vijojnė:

I pari: Tė jetė mohuesi i cilėsisė i ditur (i mirinformuar) rreth argumentit qė pohon cilėsinė e Allahut qoftė nga Kur’ani ose sunneti dhe mos tė ketė dilema tė cilat mund tia ndryshojnė metodėn e tė kuptuarit tė tekstit por tė mohojė pėr shkak tė kryeneēėsisė, inatit, qėllimit tė keq, sėmundjes sė zemrės dhe kundėrshtimit tė tė Dėrguarit pasi i ėshtė sqaruar e vėrteta. Ky ėshtė kafir sepse ka pėrgėnjeshtruar fjalėn e Allahut ose fjalėn e tė Dėrguarit tė Tij.

I dyti:Kur mohuesi i cilėsisė pėrpiqet dhe jep mundin e tij pėr kėrkimin e tė vėrtetės, njihet pėr ēiltėrsi dhe sinqeritet, por ka gabuar dhe ka interpretuar ose pėr shkak tė mos njohjes sė argumentit ose pėr shkak tė mos njohjes sė kuptimit tė saktė. Nė kėtė rastė ky njeri ėshtė i justifikuar, gabimi i tij, ėshtė i falur sepse ai ka rrjedhur nga ‘interpretimi’ jo nga inati, kryeneēėsia dhe qėllimi i keq.

I treti: Kur mohuesi i cilėsisė ndjek epshin e tij, neglizhon nė kėrkimin e tė vėrtetės dhe flet pa dije por nuk ka pėr qėllim kundėrshtimin e tė Dėrguarit dhe nuk i ėshtė qartėsuar e vėrteta krejtėsisht. Ky njeri ėshtė gjynahqarė dhe mundet tė cilėsohet ‘fasik’ (mėkatar i madh).

Ibnu Tejmija ka thėnė: “Ndėrsa pėrsa i pėrket tekfirit²! E vėrteta ėshtė qė, ai qė pėrpiqet nga umet i Muhamedit pėr tė vėrtetėn dhe e synon atė por gabon, ai nuk bėhet kafir madje, i falet gabimi.
Ai qė i sqarohet ajo qė ka ardhur me tė i Dėrguari dhe e kundėrshton tė Dėrguarin pasi i ėshtė qartėsuar udhėzimi dhe ndjek njė rrugė tjetėr jo rrugėn e besimtarėve ai ėshtė kafir. Ai qė ndjek epshin e tij, neglizhon nė kėrkimin e tė vėrtetės dhe flet pa dije ėshtė gjynahqarė dhe mund tė cilėsohet ‘fasik’ (mėkatar i madh). Mundet qė tė mirat e tij tė jenė mė shumė se tė kėqijat e tij. Pra tekfiri ndryshon sipas ndryshimit tė gjendjes sė personit. Nuk ėshtė ēdo gabimtarė, as ēdo bidatēi, as ēdo i paditur dhe as ēdo i humbur kafir, madje as ‘fasik’ dhe as gjynahqarė (kundėrshtarė).”

Gjithashtu ai ka thėnė: “Megjithėse unė dhe ata qė ulen pranė meje e dinė mirė qė unė jam ndėr njerėzit qė mė sė shumti e ndalojnė cilėsimin e njė personi tė caktuar kafir, fasik ose gjynafqar, vetėm nė qoftėse ėshtė bėrė e ditur se i ka arritur argumentin fetar, tė cilin kush e kundėrshton mund tė bėhet kafir ose fasik ose gjynafqar (sipas kundėrshtimit). Unė pohoj dhe konfirmoj se Allahu ia ka falur kėtij ummeti atė qė ndodh gabimisht. Kjo pėrfshin gabimin nė ēėshtjet e besimit dhe nė ēėshtjet praktike. Qė prej kohėsh Selefėt kanė patur mosmarrveshje nė shumė prej kėtyre ēėshtjeve.¹ Asnjėri prej tyre nuk ka dėshmuar kundra tjetrit pėr kufėr as pėr ‘fisk’ (mėkat tė madh) as pėr gjynaf.” Dhe pastaj ka pėrmendur shembuj nga jeta e tyre.
Pastaj ka thėnė: “Kam sqaruar qė: Thėniet tė cilat janė trs metuar nga selefėt dhe dijetarėt nė cilėsimin, nė mėnyrė tė pėrgjithshme, ‘kafir’ tė atij qė thotė kėshtu dhe kėshtu. Kėto gjithashtu janė tė drejta, por duhet tė bėhet dallimi ndėrmjet cilėsimit kafir nė pėrgjithėsi dhe cilėsimit kafir tė njė personi tė caktuar.”

Gjithashtu Ibnu Tejmija ka thėnė: “ Tekfiri ėshtė prej ‘ueidit’ . Thėnia megjithėse ėshtė pėrgėnjeshtrim i asaj qė e ka thėnė i Dėrguri por i zoti i saj mundet tė jetė i ri nė Islam,ose tė jetė rritur nė njė zonė tė largėt nga qytėtėrimi. Njė person i tillė nuk cilėsohet kafir me pėrgėnnjeshtrimin e asaj qė e pėrgėnjeshtron, derisa ti arrijė argumenti (tė informohet mirė rreth asaj ēėshtje me argument). Ndoshta njeriu mund tė mos i ketė dėgjuar ato argumente, ose i ka dėgjuar dhe nuk i vlerėson tė sakta sipas mendimit tė tij, ose sipas tij i ka kundėrshtuar njė argument tjetėr mė i fortė, i cili e obligon interpretimin e tyre, megjithėse nė kėto mendime ėshtė gabimtar.Unė gjithmon e kam pėrmendur hadithin, qė e transmeton Buhariu dhe Muslimi, pėr atė burrin qė tha: “Kur unė tė vdes, mė digjni, pastaj mė dėrrmoni dhe pastaj mė hidhni nė det, se betohem nė Allahun, nė qoftė se Allahu do tė ketė fuqi tė mė ringjallė do tė mė ndėshkoj me ndėshkim qė nuk ka ndėshkuar me tė asnjė.” Vepruan me tė ashtu siē i porositi. Allahu i tha (pasi e ktheu tė gjallė) ēfarė tė shtyri qė ta bėje kėtė? Tha: Frika nga Ti. Allahu i Lartėsuar e fali.”.Ky burrė dyshoi nė fuqinė e Allahut dhe nė ringjalljen e tij pasi tė thėrrmohej dhe tė hidhej nė dete. Madje besoi se nuk do tė ringjallej. Kjo ėshtė kufėr tek tė gjithė muslimanėt unanimisht, por ai ishte i paditur dhe ishte besimtarė i frikėsohej Allahut se do ta ndėshkonte. Allahu e fali. Interpretuesi prej atyre qė kanė kapacitet pėr tė bėrė ixhtihad, i cili ėshtė i interesuar pėr ndjekjen e tė Dėrguarit,ka mė pėrparėsi qė tė falet se personi qė u pėrmend mė lart.

Gjithashtu Ibnu Tejmija ka thėnė: “Kur’ani, Sunneti dhe ixhmai, na tregojnė se ėshtė obligim, tė themi pėr atė vepėr qė ėshtė kufėr se ėshtė kufėr. Pra thuhet pėr tė kufėr, nė mėnyrė tė pakufizuar, ashtu siē tregojnė argumentet fetare, sepse besimi ėshtė prej ligjeve, qė mėrren vetėm prej Allahut dhe tė Dėrguarit tė tij. Besimi nuk ėshtė prej gjėrave pėr tė cilat njerėzit i gjykojnė me hamendjet dhe me epshet e tyre. Nuk ėshtė detyrė pėr ēdo person qė e thotė fjalėn e kufrit, tė cilėsohet kafir, derisa tė vėrtetohen nė tė drejtėn e tij kushtet e tekfirit dhe tė eliminohen pengesat e tij.”

Pas gjithė kėtij sqarimi, besoj se arrijmė tė bėjmė dallimin ndėrmjet thėnies dhe thėnėsit tė saj, ndėrmjet veprės dhe vepruesit tė saj. Jopėr ēdo vepėr ose thėnie qė ėshtė kufėr, cilėsohet vepruesi i saj kafir.


Autor Ismail Bardhoshi ----
_________________
Shkodra NetWork
Yahoo Messenger MSN Messenger
Shiko profilin e anėtarit Dėrgo mesazh privat Vizito websitin e shkruesit
Shfaq mesazhe nga:   
Posto temė tė re   Pėrgjigju temės    Shkodra - ForumiShkodran Faqja Kryesore » Komuniteti musliman. Shko tek faqja I mėparshėm  1, 2


 
Ju nuk mund tė krijoni tema tė reja nė kėtė forum
Ju nuk mund ti pėrgjigjeni temave tė kėtij forumi
Ju nuk mund tė modifikoni postimet tuaja nė kėtė forum
Ju nuk mund tė fshini postimet tuaja nė kėtė forum
Ju nuk mund tė votoni nė votimet e kėtij forumi


ForumiShkodran developed by: Genti & [A-SHKODRANI]
Powered by phpBB © 2008 phpBB Group